Aukso kainos kritimas prasidėjo jau praeitos savaitės pabaigoje. Pirmadienį aukso kaina nukrito maždaug 5 procentais (1545 JAV dol. už unciją vietoje anksčiau prognozuotų 1610 dolerių).
Tauriojo metalo pigimui nemažą įtaką galėjo padaryti Kipro pareiškimas, kad šalies skolas bus bandoma apmokėti parduodant aukso rezervą.
Kipras planuoja parduoti apie 10 tonų aukso, praneša „Financial Times“.
Didžiausia bėda yra ne Kipro sprendimas, o investuotojų baimė, kad Kipro pavyzdžiu paseks kitos finansinių bėdų turinčios Pietų Europos šalys.
Italija turi maždaug 2,4 tūkst. tonų, o Portugalija – 383 tonų aukso.
Auksas brango ieškant saugumo
Portalui lrytas.lt Finansų maklerio įmonė „Orion Securities“ pateikė tokį paaiškinimą, kodėl auksas anksčiau brango, o dabar pinga:
„Po globalios finansų krizės centriniai bankai ėmėsi vykdyti skatinamąsias monetarines politikas, kurių esmė pinigų kiekio ekonomikoje didinimas. Stengdamiesi apsisaugoti nuo potencialiai didelės infliacijos investuotojai pirko auksą, kuris laikytas vertę išsaugančiu instrumentu arba „saugumo užutekiu“.
Vis dėlto, pastaruoju metu galingiausių pasaulio ekonomikų (JAV, euro zonos, Japonijos) vykdytos vertybinių popierių supirkimo programos aukso kainai teigiamos įtakos nebeturėjo.
Negana to, praėjusią savaitę pasirodė pirmieji ženklai, kad JAV skatinamoji politika gali būti sugriežtinta dar šiemet. Šiuo metu minėtose ekonomikose infliacija išlieka nedidelė: JAV metinė infliacija siekia 2 proc., euro zonos – 1,7 proc. (tai žemiau nei ECB tikslinis lygis ties 2 proc.), o Japonijoje fiksuojama -0,7 proc. defliacija. Taigi, paprastai sakant: nėra infliacijos, nereikia ir gynybos priemonių“, - rašoma įmonės pranešime.
