Prisijungė keturi miesteliai
„Niekada dar neturėjome tokių gerų rezultatų. Panašūs buvo tik 2011 metų rudenį. Atsižvelgiant į tai, kad dabar maisto produktai yra pabrangę, piniginė surinktų prekių vertė yra didesnė negu bet kada anksčiau“, - džiaugėsi „Maisto banko“ vadovas Vaidotas Ilgius.
„Maisto banko“ akcija vyko dvi dienas – penktadienį nuo 15 iki 21 val. ir visą šeštadienį.
Šiemet ji surengta net 62 miestuose ir miesteliuose. Anksčiau „Maisto banko“ akcijoje dalyvaudavo iki 58 Lietuvos vietovių.
Šiemet prie „Maisto banko“ akcijos prisijungė Naujoji Akmenė, Biržai, Eišiškės ir Skaudvilė.
Mažiausiai aukota Priekulėje
Iš viso per akciją buvo suaukota 285 tūkst. vienetų ilgai negendančių maisto produktų, kurių vertė – per 907 tūkst. litų.
Dosniausiai vargstantiems suaukota Vilniaus regione. Čia surinktų maisto produktų vertė siekė 301,4 tūkst. litų. Kauno regione surinkta maisto produktų už 276,5 tūkst. litų, Klaipėdos regione – už 163,6 tūkst., Panevėžio regione - už 131,1 tūkst. litų.
Pagal atskirus miestus daugiausia maisto produktų paaukota Vilniuje – už 218 tūkst. litų. Kaune surinkta maisto už daugiau kaip 157 tūkst. litų, Klaipėdoje – maždaug už 73 tūkst., Panevėžyje - apytiksliai už 43 tūkst. litų.
Mažiausiai produktų suaukota Priekulėje – už 632 litus, taip pat Lazdijuose – už 1,4 tūkst. litų.
V. Ilgius pasakojo, kad daugiausia produktų buvo surinkta didžiausiose parduotuvėse: Vilniuje „Iki Minskas“, Žirmūnų „RIMI Hypermarket“, „Akropolio“ „Maxima“, Kaune – Pramonės prospekto parduotuvėje „Maxima“.
Aukojo brangesnius produktus
Šių metų rezultatus lygindamas su ankstesniais V. Ilgius džiaugėsi, kad žmonės, ypač vilniečiai, pradėjo daugiau aukoti brangesnių maisto produktų. Anksčiau dažniausiai būdavo perkamos kruopos, o šiemet labiau pirktas ir aliejus, cukrus, miltai.
Kaune vis dar dažniausiai aukoti pigesni produktai, bet jų nupirkta didesniais kiekiais.
Daugiausia šiemet nupirkta makaronų – apie 70 tūkst. pakelių, kurių vertė daugiau kaip 144 tūkst. litų.
Taip pat gausiai buvo suaukota kruopų (tarp jų – ir žirnių, dribsnių). Iš viso akcijai „Maisto bankas“ paaukota 42,3 tūkst. kruopų už 112 tūkst. litų. Aliejaus paaukota 20 tūkst. vienetų, ryžių – 20,2 tūkst., cukraus – 18,7 tūkst., miltų – 14,6 tūkst. pakuočių, arbatos – 19 tūkst., o kavos - 1 tūkst. 21 pakelis.
Skundai tikrinami
„Maisto banko“ vadovas negalėjo įvardyti, kiek žmonių gaus paramą maistu, bet apytiksliai paramos gavėjų turėtų būti apie 40 tūkstančių. Dalis žmonių gaus vienkartinius maisto davinius, kitiems jie bus duodami periodiškai, treti bus maitinami labdaros valgyklose.
Paramą gaus įvairūs žmonės. Nemažai jų – mažas pajamas turinčios šeimos, kur abu tėvai dirba, tačiau jos vis tiek skursta. Tokių šeimų Lietuvoje, anot V. Ilgiaus, daugiau nei 10 procentų.
Taip pat maisto produktais bus remiami neįgalieji, vienišos vaikus auginančios mamos, daugiavaikės šeimos, į socialinės rizikos grupę patenkančios šeimos, buvę kaliniai, mažas pajamas gaunantys asmenys, vaikų ar senelių globos nariai, labdaros valgyklos ir pan.
Kartais po „Maisto banko“ akcijų pasigirsta kritikos, neva parama atitenka ne tiems, kuriems jos reikėtų. Žmonės kalba, kad suaukotų maisto produktų atvyksta atsiimti gerai apsirengę, neprastas mašinas vairuojantys asmenys.
V. Ilgius pastebėjo, kad tokių skundų dažniau pasitaiko mažesniuose miestuose. Į visus skundus reaguojama, visi jie yra tikrinami, tačiau, anot pašnekovo, retai būna pagrįsti.
„Maisto banko“ vadovas įspėjo, kartais paramos ateinančių žmonių išvaizda būna apgaulinga. Jeigu pasiimti maisto atėjusi moteris vilki kailinius, tai esą nebūtinai reiškia, kad ji turi pakankamai pinigų maistui.
Neretai žmones klaidina tai, kad kartais maisto produktų atvyksta pasiimti ne patys jų gavėjai, bet organizacijų, kurios išdalins paramą, atstovai.
„Bambeklių visada bus“, - atsiduso pašnekovas, pasidžiaugęs, kad, nepaisant nepatenkintųjų, visuomenės požiūris į maisto produktų aukojimą prasčiau gyvenantiems žmonėms gerėja.
Akcija „Maisto bankas“ pradėta rengti 2003 metais. Nuo 2009 metų ji rengiama po du kartus per metus.
