Kelioms dešimtims darbuotojų vadovaujantis vyriškis apskaičiavo, kad mokesčiams jo įmonė turi atseikėti maždaug pusę pelno. Žodžio kišenėje neieškantis vyriškis tai pavadino „teisėtu reketu“ ir nusprendė ieškoti išeities.
Antano atradimas – labdaros ir paramos fondai (LPF), kurie privalo teikti naudą visuomenei, tačiau tuo pačiu gali užsiimti ir komercine veikla.
LPF įdarbintas žmogus pagal įstatymus dalį savo laiko privalo skirti visuomenei naudingiems darbams – pavyzdžiui, IT specialistas privalėtų bent kelias valandas per savaitę skirti visuomenės kompiuterinio raštingumo ugdymui.
Taip, anot Antano, išsprendžiamos išsyk kelios problemos – ir mokesčių mokėti nereikia, ir visuomenės poreikiai, į kuriuos galbūt pro pirštus pažiūrėtų valstybė, patenkinti.
Prieš sistemą nepakovosi?
Įsteigti LPF kainuoja apie 220 litų, bet pinigai greit grįžta dešimteriopai.
Taip dirbantis darbuotojas valstybei turi sumokėti tik 7 litus mokesčių per mėnesį (šis skaičius gali kiek svyruoti priklausomai nuo darbo valandų kiekio). Tiesa, tuomet yra nustojama kaupti pensija. Kita vertus, kai į rankas vietoje 2 tūkst. Lt patenka per 3 tūkst. Lt, pensija pradeda atrodyti ne tokia svarbi.
Nors Antanas įsitikinęs, kad jo mokesčių naštos palengvinimo būdas yra visiškai legalus, tačiau vardo atskleisti nepanoro – tai esą būtų nenaudinga, nes „su valstybe kovoti, tai kaip priešintis vėjui – nelygios jėgos“.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vėjas iš tiesų tokias įmones prie žemės lenkia negailestingai.
2011-2012 metais kontroliuojant pelno nesiekiančias įstaigas ir organizacijas, buvo atliktos 367 kontrolės procedūros, jų metu buvo aptikta apie 13,2 mln. litų nuslėptų mokesčių. 12 įmonių pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Pelno nesiekiančios organizacijos - įdėmiai stebimos
„VMI yra nustačiusi atvejų, kai pelno nesiekiančiomis įstaigomis yra pasinaudojama, siekiant išgryninti, kaip tariamą paramą, juridinių asmenų skirtas lėšas, išvengiant mokesčių.
Tiriant tokius atvejus yra pasitelkiamos teisėsaugos institucijos, be to, su FNTT bendradarbiaujama ir platesniame kontekste, vykdant pelno nesiekiančių įstaigų veiklos priežiūrą pinigų plovimo prevencijos tikslais“, - portalui lrytas.lt sakė VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.
Anot VMI atstovo, jei didesnę veiklos dalį įmonė paskiria pelno siekimui, jos negalima laikyti pelno nesiekiančia organizacija. Tad su ja ir pradedama elgtis, kaip su įprastine įmone ir rinkti atitinkamus mokesčius.
Pašnekovas pastebėjo, kad pelno nesiekiančios organizacijos apskritai yra kiek netvarkingesnės už įprastas įmones.
„Pelno nesiekiantiems vienetams būdingas ir mokestinės drausmės nesilaikymas – vėluojama pateikti deklaracijas, dalis įstaigų, gavusių paramą, nepateikia deklaracijų“, - vardijo A. Klerauskas.
