„Troikos” vardas Pietų Europoje minimas kasdien. Šios trijulės itin bijo Ispanija, Portugalija, Graikija, Kipras ir kitos valstybės, kurios jau naudojasi tarptautinių skolintojų pagalba arba ketina jos prašyti.
Kol šių šalių vyriausybės bando taikytis prie „troikos” diktuojamų sąlygų, šios trys tarptautinės institucijos visuomenėje lyginamos su žandarais ir netgi budeliais.
Nuolat prisimena A. Hitlerį
Ispanijoje jau įprasta svarstyti, jog Madridui įsakinėja ne Briuselis, o tiktai jo lūpomis kalbantis Berlynas.
Kalbos, kad užtenka tiems vokiečiams mums diktuoti, šioje valstybėje dabar netyla nuo ryto ligi vakaro. Kaip ir kitose Pietų Europos šalyse.
Apie Vokietijos diktatūrą viešai kalbama ne tik gatvėse. Antai vienas populiariausių Katalonijos liberalių ekonomistų Xavieras Sala i Martinas aiškino: „Kipras nebus priverstas išeiti iš euro zonos, nes mes žinome, jog vokiečiai visiškai nenori, kad euro zona sugriūtų.”
Ekonomisto įsitikinimu, kol kas vokiečiai diktuoja sąlygas, nes, nepaisant krizės, jie eksportuoja į visas ES šalis.
„Jiems euras šiuo atžvilgiu yra patogus. Vokiečiai žino, kad, atidarius duris, išėjus Kiprui ar Graikijai, galėtų išeiti ir kitos šalys. O to jiems nereikia”, – sakė X. Sala i Martinas.
Kai kurie apžvalgininkai nevengia ir drastiškų palyginimų. Štai ispanų ekonomistas Juanas Torresas „El Pais” dienraščiui teigė, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kaip ir Adolfas Hitleris, paskelbė karą visai Europai norėdama užsitikrinti ekonominio saugumo erdvę.
Tiesa, tokia arši vieša kritika papiktino visuomenę, tad vienas didžiausių dienraščių išėmė interviu su J.Torresu iš savo tinklalapio.
Kiti tiesiog pavydi?
Vokietijos kanclerės lyginimas su daugiausia gėdos Vokietijai užtraukusiu diktatoriumi – ne naujiena.
Daugelyje Pietų Europos valstybių protestuotojai prisigamino plakatų, kuriuose kartu pavaizduoti abu šie veikėjai.
Vokietija stengiasi ramiai reaguoti į tokią pietiečių reakciją, tačiau pripažįsta, kad jų šalis tampa išties nemylima pietuose.
„Kipras išgelbėtas, Vokietija ėmėsi vairo. Tačiau kokia to kaina?” – klausė Vokietijos leidinys „Der Spiegel”.
Vokiečių dienraštis citavo britų istoriko Brendano Simmso išrastą terminą, kad Pietų Europoje šiuo metu ima kilti „germanofobinė” banga.
Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäuble bandė paaiškinti kylantį nepasitenkinimą tuo, kad Pietų Europa tiesiog pavydi Vokietijai.
„Viskas kaip mokykloje: tie, kurie gauna geresnius pažymius, visada sulaukia blogesnių mokinių pavydo”, – sakė finansų ministras Vokietijos žiniasklaidai.
Tapo laidų personažais
Vokietijos kanclerė ir „troikos” atstovai jau tapo populiariausiais Ispanijos televizijos satyrų personažais.
Katalonijos politinės satyros laidoje „Polonia” A. Merkel vaizduojantis populiarus aktorius vieną dieną užkariauja Ispanijos parlamentą, kitą – laiko šios šalies ministrą pirmininką Marianą Rajoy savo balkone, reikalaudamas didesnių biudžeto apkarpymų.
„Troika” grasina vizitu gegužės pabaigoje. Juodieji vyriškiai atvažiuoja suvesti sąskaitų”, – rašo Ispanijos spauda.
Tarptautinių institucijų vizito Ispanijoje laukiama su baime – kokių dar apkarpymų iš vyriausybės bus pareikalauta?
Manoma, jog „troika” ragins ispanus dar sykį pakelti mokesčius, pailginti pensinį amžių ir dar labiau liberalizuoti darbo rinką.
Tokių veiksmų reikia imtis, kad Ispanija sugebėtų kreditoriams grąžinti šalies bankams gelbėti skirtus 40 mlrd. eurų.
Blogas portugalų pavyzdys
Ispanai „troikos” prisibijo, o štai Portugalijoje į ją žvelgiama atvirai priešiškai.
Šios šalies Konstitucinis teismas pareiškė, kad Portugalijos ministro pirmininko Pedro Passoso Coelho siūlomos „troikos” padiktuotos biudžeto reformos prieštarauja įstatymui.
Norėdamas sutaupyti valstybės lėšų premjeras ketino atimti iš tarnautojų vieną iš dviejų papildomų metinių atlyginimų. Tačiau tai, pasak Konstitucinio teismo, pažeidžia piliečių lygybės principą.
Tad „troika” vėl vyks į Portugaliją, o P. P.Coelho teks sukti galvą, kaip kitaip sumažinti biudžeto deficitą.
Ispanijos dienraštis „Economista” neseniai išspausdino straipsnį, kuriame skelbiama, kad Portugalija yra „troikos” klaidų pavyzdys.
„P. P.Coelho, pats ištikimiausias Vokietijos sąjungininkas visoje Pietų Europoje, griežčiausiai kūręs taupymo taisykles, nesugebėjo ištraukti šalies iš krizės ir nedarbo liūno, nors pažodžiui vykdė tai, kas jam buvo diktuojama”, – rašė „Economista”.
Kipriečiai irgi kyla į kovą
Ką jau kalbėti apie „troikos” įvaizdį neseniai išgelbėtame Kipre. „Tauta, kovokime, iš mūsų čiulpia kraują”. Tokie šūkiai skambėjo šios salos studentų mitingo metu.
Jaunieji kipriečiai teigė, kad dėl kreditorių ir Kipro vyriausybės, kuri jai primetė sąlygas, kaltės dabar jie nėra tikri dėl savo ateities: nebežino, ar baigę mokslus turės darbo vietą, koks likimas laukia jų indėlių banke.
„Jeigu mes išeisime iš euro zonos, galbūt Kiprui bus sunkiau. Tačiau bent jau patys galėsime kurti savo ateitį”, – aiškino studentai.
Vokiečiai įsteigė partiją kovai su euru
Vokietija su savo senąja valiuta marke. Tokią idėją palaikantys vokiečiai vakar Frankfurte rinkosi į naujos partijos „Alternatyva Vokietijai” steigiamąjį suvažiavimą.
„Mes manome, kad euras, kaip bendroji valiuta, kelia daug problemų, juolab kad euro zonoje yra šalių, kurios turi didelių sunkumų konkuruodamos rinkoje ir kurioms akivaizdžiai praverstų valiutos devalvavimas, tačiau jos negali to padaryti”, – kalbėjo vienas partijos lyderių Hamburgo universiteto ekonomikos profesorius Berndas Lucke, turėdamas galvoje Graikiją, Ispaniją, Portugaliją ir Prancūziją.
Jis įsitikinęs, kad bendroji valiuta ne tik stabdo euro zonos kapstymąsi iš krizės, bet ir pamažu griauna viso žemyno ekonomiką.
„Alternatyva Vokietijai” siūlo arba grįžti prie markių, arba kurti pinigų sąjungą su stabilios ekonomikos Europos šalimis – Suomija, Nyderlandais ir Austrija.
Į naująją partiją, kuri įsteigta praėjusį mėnesį, susibūrė žinomi vokiečių ekonomistai, teisininkai ir verslininkai. Jie išsakė nepasitenkinimą, kad nė viena iš egzistuojančių Vokietijos partijų nė nesvarsto, ar jų šaliai būtina narystė euro zonoje.
Politikos naujokus piktina ir tai, kad jų šalis išleidžia milijardus Pietų Europos ekonomikai gelbėti.
Tiesa, jie pabrėžia kritikuojantys tik Vokietijos priklausymą euro zonai, o Europos Sąjungą ir jų šalies priklausymą šiai Bendrijai palaiko.
Naujoji partija ketina dalyvauti rugsėjį Vokietijoje vyksiančiuose visuotiniuose rinkimuose. Tiesa, kai kurie sociologai dvejoja, ar jiems pavyks prasibrauti į valdžią. Tiesa, apklausų duomenimis, trečdalis vokiečių palaikytų galimybę grįžti prie buvusios nacionalinės valiutos.
„Troika” mėgins plauti mundurą
Netrukus „troikos” atstovai rinksis pasiaiškinti, kodėl toks blogas tarptautinių kreditorių įvaizdis Pietų Europos valstybėse.
Europos Parlamento Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkė Sharon Bowles aiškina, kad visuomenėje susidarė įspūdis, jog ne visada buvo teisingai elgiamasi su pagalbos prašančiomis ES narėmis, o skaidrumo trūkumas ir prieštaringi pranešimai sustiprino šį įspūdį.
„Būtina pagerinti sprendimų priėmimą, kad piliečiams nesusidarytų įspūdis, jog apkarpymų programos išgelbėtoms šalims yra primetamos iš šalies ir pažeidžia jų nepriklausomybę. Atėjo laikas apsikeisti nuomonėmis su „troika” ir stengtis, kad neblogėtų suprastėjęs Pietų Europos visuomenės požiūris į Europą ir jos institucijas”, – sakė S.Bowles.
