Šiuo metu užsienio piliečiai įsigyti nei privačios, nei valstybinės žemės Lietuvoje negali.
Kol kas į valstybinę žemę jie pretenduoja nebent prisidengę įmonės vardu.
Bet nors teisės aktai iki 2014-ųjų svetimšaliams Lietuvoje neleis nusipirkti žemės, jie ir taip ją dirba.
Kainos – skirtingos
„Pažiūrėkite, kas dedasi Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. Ten apstu mūsų žemę dirbančių Lenkijos piliečių”, – žemės ūkio ministrui Vigilijui Juknai susitikimuose pasakojo ūkininkai.
Kad lietuviai nuomoja žemes lenkams, garsiai nekalbama. Tačiau interneto portaluose netrūksta skelbimų apie nuomojamus žemės sklypus Alytaus, Lazdijų ar Šalčininkų rajonuose.
Hektaro nuomos kaina metams – skirtinga: vienur prašoma 100, kitur – 300, už geresnę žemę – ir 500 litų.
Tačiau yra ir tokių savininkų, kurie į keleto hektarų sklypą lenkus sutinka įsileisti nemokamai, bet su sąlyga, kad čia bus ūkininkaujama tik ekologiškai.
Perka giminės
Su Lenkija besiribojančios Lazdijų kaimiškosios seniūnijos seniūnas Sigitas Arbačiauskas apie lietuvių ir lenkų „prekybinius” žemės santykius „Lietuvos rytui” kalbėjo ne itin noriai: „Yra tų sandorių. Bet kuris čia iš žmonių ims ir prisipažins?”
Daugelį pasienyje gyvenančių žmonių sieja ir giminystės saitai. Tokiais atvejais atsiranda daugiau pasitikėjimo vieni kitais, todėl paprasčiau sukirsti rankomis net dėl žemės pardavimo. Tiesa, kol kas – neoficialiai.
Todėl lenkai ramia sąžine apleistose Lazdijų krašto žemėse gano avis ir laukia 2014 metų, kai žemės rinka Lietuvoje taps laisva.
Tuomet Europos Sąjungos piliečiai be didesnių trikdžių galės jos įsigyti, o lenkams ir lietuviams liks tiktai įteisinti pirkimo sutartis.
Triskart pigiau nei Lenkijoje
„Su užsieniečiais stengiuosi nei pardavimo, nei nuomos reikalų neturėti.
Pakankamai yra stiprių Lietuvos ūkininkų, kurie nuomojasi ar perka žemę”, – tikino žemės nuomos ir pardavimo interneto svetainės dirvos.lt savininkas Gintautas Anužis.
Tarpininkavimu užsiimanti įmonė turi informacijos, bet garsiai nesėja žinių apie tai, kad Lazdijų krašte lenkai ir mielai perka iš lietuvių žemes, ir jas nuomojasi.
Lazdijų krašte žemė nėra naši, daug jos apleistos, todėl ir jos kaina mažesnė nei Lietuvos vidurkis. Būtent tai labiausiai vilioja kaimynus.
„Ties Lenkija esančiuose Lietuvos rajonuose hektaras nedirbamos žemės kainuoja apie 3000 litų – maždaug 2000 litų mažiau nei vidurkis.
Tuo metu Lenkijoje už hektarą prašoma mažiausiai 15 tūkstančių litų, o jeigu žemė našesnė, ir gerokai daugiau”, – pasakojo G. Anužis.
Nuoma – irgi nebrangi
100 ar 300 litų per metus už hektaro nuomą lenkams – irgi yra pigu.
Anot G.Anužio, nuomos kainą lemia keletas veiksnių, o svarbiausi – žemės našumas, sklypo plotas ir palankumas ūkininkauti.
Mat kuo žemė prastesnė užsiimti žemdirbyste, tuo didesnė ES parama už ją mokama. Todėl, kad ir kaip būtų keista, tokie sklypai nuomojami brangiau.
„Ypač svarbi konkurencija seniūnijoje ar rajone. Jei ji didelė, ūkininkai rungiasi ir pirkdami žemę, ir ją nuomodamiesi.
Bet jei stambių ūkininkų tik vienas kitas, tarpusavyje jie susitaria, tad iš jų už nuomą savininkas negali išprašyti daugiau nei 100 litų”, – sakė G. Anužis.
Ties Latvija – tylu
Užtat Lietuvos pasienyje su Latvija – ramu. Akmenės ir Biržų savivaldybėse žemės ūkio skyriaus specialistai tik gūžčiojo pečiais. Kad latviai nuomotųsi žemę iš lietuvių? Ne, to negali būti.
Matyt, šiaurės kaimynai mažiau sėja javų.
„Latviai – geri daržovių augintojai. Biržų turguje jų rauginti kopūstai ypač populiarūs.
Latvių išvirtą šaltalankių uogienę mūsiškiai irgi noriai perka”, – paaiškino Biržų savivaldybės žemės ūkio specialistas Rimantas Šikšnys.
Sandorių žemės rinkoje vis gausėja
Žemės ūkio ir verslo informacijos centro (VIC) duomenimis, pagal perleistos žemės plotą 2012-ieji buvo vieni aktyviausių metų Lietuvos žemės rinkoje.
Pernai privatūs savininkai pardavė per 174 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties žemės – maždaug tiek pat, kiek pačiais aktyviausiais 2006-aisiais.
Iš viso pernai kartu su privačia ir valstybine žeme buvo perleisti 224 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties žemės.
Priežasčių nedelsti ir įsigyti žemės buvo kelios. Viena – Lietuvos ūkis augo. Kita – dalis žemės nedirbančių savininkų nusprendė ją parduoti, nes 2013-aisiais keičiasi žemės apmokestinimo tvarka.
VIC duomenimis, dirbamoji žemė Lietuvoje kainuoja tris keturis kartus mažiau nei Lenkijoje. 2014-aisiais, kai liausis galioti apribojimai svetimšaliams, šiuo metu užkertantys kelią jiems įsigyti dirbamosios žemės, ji gali pabrangti. Tad dirbamosios žemės skubėjo įsigyti ir ūkiai, ir jos nedirbantys investuotojai.
Per 2012-uosius perleistos žemės plotas labiausiai padidėjo Kalvarijos, Mažeikių, Pagėgių, Šalčininkų bei Kazlų Rūdos savivaldybėse.
Juridiniai asmenys žemės ūkio paskirties žemės pernai įsigijo per 18 tūkst. hektarų – kone penktadaliu daugiau nei užpernai.
