Praėjusiais metais šešiasdešimtmetį paminėjęs statybų inžinierius latvis Guntis Kurmis teigia, jog krizė privertė piliečius taupyti, todėl jis ėmė pats gaminti naminę degtinę.
Lietuvoje varyti „naminę“ draudžiama. Nors apie jos legalizavimą pasvarsto kiekvienos kadencijos Seimas, ji iki šiol verda krūmuose. Latviai turi teisę gauti licenciją stipriuosius gėrimus gaminti ir jais vaišinti norinčiuosius. Žinoma, už tai susimoka mokesčius.
Būdamas lojalus savo valstybės pilietis, savo pomėgį G. Kurmis įregistravo Cesio savivaldybėje.
Be to, vietos administracijos vadovai užsakė pagaminti didelę partiją šermukšnių degtinės – kaip savivaldybės atpažinimo ženklą, suvenyrą turistams ir svečiams.
Statyboms šalyje lėtėjant, pensiniam amžiui tolstant, naminės degtinės gamybos verslas G. Kurmiui padėjo iš emigracijos susigrąžinti sūnų Martyną.
Dabar jiedu gamina naminę degtinę, stipriąsias užpiltines, likerį, brendį, rengia ekskursijas, degustacijas. Vyrai gausioms turistų delegacijoms pasakoja apie latvių vaišinimosi tradicijas, kulinarinį paveldą, taip pat suteikia svečiams galimybę pamatyti visą degtinės gamybos procesą, paragauti kelių ar keliolikos rūšių gėrimų.
Degustacija, kaip ir ūkio suvenyrai, įskaičiuojami į ekskursijos kainą. Savo produkciją (apie dvi tonas spirito ir užpiltinių) G. Kurmis patikimai saugo ūkinio pastato rūsyje, į prekybos tinklus galės tiekti tik įsigijęs tam licenciją ir pateikęs kaip užstatą savo nekilnojamąjį turtą. Kol kas latviui tai ne pagal kišenę.
„Už litrą absoliutaus alkoholio aš moku devynis litus akcizo mokesčio nors verslas nėra labai pelningas, bet valgau duoną su sviestu, o kartais ir dešra“, - prisipažįsta kitas Latvijos kaimo stipriųjų gėrimų gamintojas Viktoras Abramenko.
Latgalos regione Plaviniu savivaldybėje gyvenantis V. Abramenko su broliu Oskaru licenciją vynui gaminti gavo 2005 m. Talpas rauginti vyną pirko iš bankrutuojančios įmonės, gamybai reikalingą įrangą įsigijo už savas lėšas.
Dabar per metus V. Abramenko gali pagaminti ir parduoti tūkstantį litrų absoliutaus alkoholio.
Žaliavą gėrimų gamybai verslininkas perka iš kaimiečių, turinčių prie namų po 5-6 obelis, keliolika uogakrūmių. Per metus superkama apie 20 tonų obuolių (patys geriausi – antaniniai), nemažai juodųjų serbentų, rabarbarų, baltųjų ir raudonųjų vynuogių.
Susmulkinti obuoliai, uogos spaudžiamos rankiniu presu, paskui sultys pilamos į didelę talpyklą, pridedama vyno mielių.
Kiek kitokia rabarbarų paruošimo technologija: kaip kompotui supjaustyti gabalai dedami į šaldiklį, vėliau išimami ir supilami į didelį indą. Sultys išvarva pačios. Vyras gali būti sausas, pusiau sausas ir saldus, 13 laipsnių stiprumo. Juodųjų serbentų vynas pasiekia 16 laipsnių stiprumą.
„Vyno rūgimo procesas neprognozuojamas. Didžiojoje talpykloje esant 13 laipsnių temperatūrai jis „noksta“ dvejus metus“ - pasakojo V. Abramenko.
Vartotojams V. Abramenko siūlo trijų rūšių vyno, sidro ir dviejų rūšių spirito gaminių. Stiprųjį gėrimą gaminti ir parduoti šeimininkas leidimą gavo tik 2009 m. Pasak ūkio šeimininko, spiritą jis gamina iš vyno specialiu rektifikavimo aparatu.
Paskaičiuota, jog iš 45 litrų 12 laipsnių obuolių vyno gaunama 6 litrai 82 laipsnių spirito. Vienas litras prilaša per valandą.
Spiritas gaminamas ir iš juodųjų serbentų vyno. Stiprusis alkoholis skiedžiamas šaltinio vandeniu iki 45 laipsnių, išpilstomas į ąžuolo statines, po penkerių metų jis pavirs kalvadosu.
Gėrimų technologijos, rinkodaros latvių vyno ir degtinės gamintojai mokėsi iš kolegų Vengrijoje, Portugalijoje. Pastarojoje šalyje užsisakė ten augančio medžio kamščių su savo emblema. Reto dizaino buteliai stipriajam gėrimui pagaminti Vokietijoje.
Viskas kainuoja. Už 200 g obuolių spirito buteliuką pirkėjas moka 6 latus (30 Lt), savininkui iš tos sumos lieka 2 latai (10 Lt).
„Dvidešimtyje kaimo turizmo sodybų gaminami stiprieji gėrimai, rengiamos degustacijos, - pasakojo Latvijos turizmo asociacijos „Lauku celotajs“ prezidentė Asnatė Ziemelė, - pačių gamintojų šalyje galėtų būti apie pusantro šimto“.
Pasak asociacijos vadovės, tokie kaimo verslai padeda aktyvinti turizmą, skatina domėjimąsi šalies kultūriniu paveldu.
„Stiprieji gėrimai – regiono atpažinimo ženklas, rankų darbo suvenyras“, - teigė Lygatnės savivaldybės juristė Rita Deiča.
Jos nuomone, būtina skatinti žmonių iniciatyvas, verslumą. Apie keturis tūkstančius gyventojų turinčioje savivaldybėje yra tik du naminės degtinės ir vyno gamintojai. Produkciją mielai perka turistai, ypač iš kaimyninės Lietuvos.
