Tiesa, ji prisipažino, kad vis dėlto žavisi dabartine karta, nors ir ne viskas jam joje patinka.
Pavyzdžiui, stebėdamas praktiką savo darbovietėje atliekančius studentus G. Nausėda yra pastebėjęs įvairių žmonių. Vieni stengiasi ir siekia parodyti motyvaciją dirbti, o kiti ateina vien dėl to, kad jiems reikia popieriuko.
Reikia ne tik verslininkų
Anot G. Nausėdos, populiarios kalbos, kad reikia mažiau mokytis, tada bus daugiau verslininkų yra kraštutinumas: „Visokių žmonių reikia, reikia ir muzikantų, ir samdomųjų darbuotojų, ir gerų valstybės tarnautojų, žinoma, ir verslininkų“.
Tačiau be pakankamų žinių bagažo šiais laikais, G. Nausėdos manymu, niekas tikru išradėju ar naujų idėjų generatoriumi tapti negali.
„Galbūt XVII, XVIII ar net ir XIX amžiuje išradėjais galėjo tapti tą dalyką nelabai išmanantys žmonės, bet dabar norint kurti naujas idėjas turi pirmiausia turėti tikrai neblogą ir patikimą teorinį išmanymą,“ – todėl savo studentams Ekonominę politiką dėstantis G. Nausėda tikina atseikėjantis gerą dozę teorijos.
Be žinių reikia ir sėkmės bei ambicijų
Siekiant karjeros ar sėkmingo verslo G. Nausėda nenuvertina ir sėkmės faktoriaus. Dabar SEB banko prezidento patarėjo pareigas užimančio G. Nausėdos gyvenime sėkmės elementų yra buvę nemažai.
Vienu tokių G. Nausėda vadina pažintį su docentu Jurgiu Žvinkliu.
„Tai nėra savaime suprantamas dalykas, kad toje vietoje, tuo metu atsirastų toks nepaprastai savo darbą mylintis žmogus ir norintis savo žinias ir susidomėjimą perduoti jauniems studentams, vienu iš kurių buvau aš“, – dėstė G. Nausėda.
Sėkme jis vadina ir tai, kad 2000 metais VU TVM direktorius Julius Niedvaras, tuomet buvęs vienu Vilniaus banko (dabar SEB) įkūrėjų, priėmė jį į darbą.
Taip pat sėkme galima pavadinti tai, kad dar prieš tai po kelių straipsnių „Lietuvos ryte“ G. Nausėda buvo pastebėtas Lietuvos banko ir tuometinio valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino pakviestas vadovauti Pinigų politikos departamentui.
G. Nausėda save vadina labai ambicingu žmogumi. Jis sako, net žaisdamas su savo vaikais šachmatais negali jiems pralaimėti: „Atrodo, reikėtų pedagoginiais tikslais tai padaryti, suteikti jiems viltį, kad jie gali laimėti, bet vis tiek kažkas mane spaudžia ir noriu visada laimėti“.
Bankininkas taip pat neatsižada ambicijų ateityje siekti politinės karjeros. Paklaustas, ar ketina kada nors tapti politiku jis atsakė: „Niekada nesakyk niekada“.
