„Login 2013“: nutrūktgalviškos elektroninės prekybos laikai baigėsi

Krizės metu ant tradicinio verslo griuvėsių sparčiausiai augo dvi verslo rūšys: eksportuojančios įmonės ir elektronine prekyba užsiiminėjusios parduotuvės.

Daugiau nuotraukų (1)

Aurimas Abišala

Apr 18, 2013, 7:52 PM, atnaujinta Mar 8, 2018, 1:39 AM

Eksportuojančios įmonės iki šiol laikomos Lietuvos ekonominio augimo varikliuku, o kaip sekasi internetinėms parduotuvėms?

Elektroninės prekybos konsultantas Vytautas Vorobjovas įsitikinęs, kad tokie laikai, kai kiekvienas panorėjęs galėjo sukurti savo elektroninę parduotuvę, jau baigėsi.

Nors prasidėjo jie ne taip ir seniai – tik 2003 metais buvo atidaryta pirmoji lietuviška internetinė parduotuvė.

Tada prasidėjo klaidų ir bandymų laikotarpis.

„Tarp 2000 ir 2009 metų tradicinis verslas į e-komerciją žiūrėjo įtariai, buvo toks supratimas, kad čia „bovijasi studenčiokai“. Internetine prekyba užsiiminėjo programuotojai, arba rinkodaros ekspertai.

Internetinėse parduotuvėse būdavo arba gera techninė dalis, arba gražus pateikimas, bet tada žmonės menkai suvokė, kaip valdyti finansus, kaip derėtis su tiekėjais, kaip laikyti prekes“, - problemas ketvirtadienį konferencijoje „Login“ vardijo V. Vorobjovas.

Tuomet atsirado gausybė parduotuvių – pirkėją buvo nesunku pasiekti. Tad nemažai elektroninių parduotuvių lengvai atsiradusios, lengvai ir pradingo, o tos, kurios išsilaikė, gerai verčiasi iki šių dienų.

Tačiau dabar įžengti į elektroninės prekybos rinką yra žymiai sunkiau, nei prieš dešimtį metų.

Labiausiai prie sąlygų apsunkinimo prisidėjo tai, kad į rinką žengė didieji prekybos tinklai: „Maxima“, „Senukai“, elektronikos prekių parduotuvės, su kuriomis smulkiam verslui sunku konkuruoti. Be to, programuotojų darbo įkainius gerokai kilstelėjo „Barclays“ atėjimas į Lietuvą.

Jei mažų parduotuvėlių klestėjimo metas baigėsi, kas laukia ateityje?

„Maxima“ pradės plėsti savo elektronines paslaugas, greičiausiai jos pėdomis paseks kiti prekybos centrai. Tai neišvengiama, jei ne rytoj, tai poryt. Po kiek laiko pamatysime ir vaistinių atėjimą į internetą. Iš užsienio gali ateiti lenkų pardavėjai, kuriems užtektų skirti kelis procentus reklaminio biudžeto, kad visus Lietuvos tinklapius padengtų savo reklama“, - prognozavo V. Vorobjovas.

* * *

• 2000 metais bankas „Snoras“ pirmasis pradėjo teikti elektroninės bankininkystės paslaugas.

• 2003 metais atsidarė pirmoji Lietuvoje internetinė elektronikos prekių parduotuvė, kuri veikia iki šiol (naminukas.lt).

• 2009 metais internetinę pardutuvę atidarė prekybos tinklas „Senukai“.

• 2010 pradėjo veikti prekybos tinklo „Maxima“ internetinė parduotuvė vilniečiams.

• 66 proc. lietuvių, 72 proc. latvių ir 78 proc. estų turi prieigą prie interneto.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.