Visos Europos Sąjungos valstybės, o kartu – Šveicarija bei Norvegija privalėjo ištirti jautienos produktus bei jiems gaminti skirtą žaliavą, - jautienos faršą.
Atliekant tyrimus, mėginiuose buvo ieškoma ne tik arklienos DNR, bet ir veterinarinių vaistų nuo skausmo ir uždegimo (fenilbutazono) likučių. EK padengė 75 proc. tyrimams skirtų išlaidų.
Skandalas kliudė ne visus
Arkliena – ne nuodai. Tai vertinga mėsa. Tačiau žmogus turi žinoti, kad valgo būtent ją, o ne jaučio ar karvės gabalą. Paprastai arklienos dedama į jautieną tam, kad mėsos faršas būtų patrauklus akiai, o gaminys – gardus liežuviui.
Gamintojų ar žaliavos tiekėjų slapukavimas, - etiketėse nenurodyta tikroji produktų sudėtis - tai ženklas, kad į gaminius gali būti pridėta pigios, pasiligojusių ar gydytų vaistais arklių mėsos. Todėl EK nuo skandalo nenusuko akių.
Dabar, apibendrinus tyrimo duomenis aiškėja, kad mėsos produktų falsifikavimo skandalas yra apėmęs kone visą ES. Tik 6-iose valstybėse iš 29 (tyrime dar dalyvavo Norvegija ir Šveicarija) nebuvo jautienos produktų, kurių sudėtyje nebūtų arklienos.
Tyrimo duomenimis, produktų su nepaženklinta arkliena arba suklastotos žaliavos nebuvo aptikta Belgijoje, Airijoje, Maltoje, Slovakijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kipre.
Mūsų šalies gyventojai taip pat užkrimto arklienos, jei tik buvo nusipirkę latviškų, - bendrovių „Forevers“ arba „Kursu zeme“ pagamintų produktų, pavyzdžiui, jautienos konservų.
Finansuojant EK, mūsų šalies Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko 53 mėginių (prekyboje esančių jautienos produktų) tyrimus. Iš jų arklienos DNR rasta keturiuose iš Latvijos importuotuose gaminiuose.
Daugiausia falsifikatų – Graikijoje
ES valstybėse iš viso buvo atlikta 4144 tyrimų, skirtų arklienos DNR nustatyti, dar 353 – Šveicarijoje ir Norvegijoje. Iš visų tirtų mėginių – jautienos produktų bei žaliavos - 193-uose buvo arklienos.
Daugiausia iš visų tirtų produktų arklienos ne savo noru paragavo graikai. Mat Graikijoje net į 33 ištirtus jautienos produktus buvo įmaišyta arklienos.
Tarp „lyderių“ - ir Vokietija. Joje buvo prekiaujama 26 falsifikuotais jautienos gaminiais.
Nemažai tokių produktų teko užkrimsti ir prancūzams. Arklienos buvo įdėta į 17 produktų - ištirti 153. Be to, būtent Prancūzijoje daugiausia (iš 30-ies ištirtų žaliavos mėginių) arklienos DNR buvo aptikta jautienos farše.
Arklienos mėgėjais garsėjančioje Italijoje buvo ištirti 188 mėsos produktai, iš jų 14-oje buvo slapta įkrauta arklienos. Ispanai nežinodami užkrimto arklienos, valgydami 8 rūšių gaminius.
Latvijoje arklienos DNR buvo nustatyta 5 gaminiuose bei poroje žaliavos mėginių. Pastarųjų laviai ištyrė 52.
Lenkijoje tyrimus atlikusios tarnybos arklienos rado 3-juose gaminiuose. Ištyrus žaliavą, poros mėginių tyrimai taip pat buvo teigiami.
Vengrija šiame skandale savitai „sužibėjo“. Nors produktų tyrimų atsakymai buvo neigiami, iš tirtų 30 žaliavos mėginių 5-iuose buvo įmaišyta arklienos. Tikėtina, kad žaliava galėjo pasiekti kitų šalių mėsos perdirbimo įmones.
Arklienos DNR nustatymo tyrimus – vardan savikontrolės, už savo lėšas atliko ir patys mėsos produktų gamintojai, žaliavos perdirbėjai, platintojai.
Tokių tyrimų ES valstybėse buvo atlikta dar kone 8 tūkstančiai. Iš jų arklienos DNR nustatyta 110 atvejų.
Lietuvoje gamintojų ir pardavėjų užsakymu buvo atlikta 13 arklienos DNR nustatymo tyrimų. Vienas iš jų buvo teigiamas, - produktas buvo pagamintas kaimynų.
Europos Komisijos nuomone, grėsmės maisto saugai nėra. Tačiau skandalas verčia imtis griežtesnių sankcijų už vartotojus klaidinantį produktų ženklinimą.
Rasta ir vaistų
Iš 3115 tyrimų, skirtų veterinarinių vaistų nuo skausmo ir uždegimo likučiams aptikti, teigiamų buvo 16. Dauguma jų – 14 – nustatyti arklienos neparagavusioje Didžiojoje Britanijoje, po vieną – Šveicarijoje bei Airijoje.
Lietuvoje tirtuose gaminiuose šių vaistų likučių nebuvo atrasta.
„Veterinariniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo – fenylbutazonas - dažniausiai naudojami gydant sportinius arklius. Po tokio gydymo arkliai nebegali patekti į rinką, - jų mėsa negali būti naudojama maistui, nes vaistų likučiai ilgai išsilaiko gyvulių organizme“, - paaiškino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas.
Suvalgius sirgusių gyvulių mėsos, vaistų likučiai patenka ir į žmogaus organizmą. Kaip ir bet kokie kiti vaistai, kurie vartojami be reikalo, daro neigiamą įtaką organizmui, - nuodija jį.
"Atlikome ne tik tuos vaistų tyrimus žaliavoje, kuriuos buvo įpareigojusi Europos Komisija. Savo ruožtu papildomai tyrėme, kam buvo parduota fenylbutazono preparatų. Tai – receptiniai vaistai, todėl nebuvo sudėtinga nustatyti, kaip buvo panaudota kiekviena jų dozė“, - paaiškino V. Paulauskas. Stebi akylai
Kone 200 tinkamai nepaženklintų, arkliena „atskiestų“ jautienos produktų iki šiol buvo platinama Europoje. Kokia tikimybė, kad jų gamintojai eksporto šalimi nepasirinko ir Lietuvos?
„Įgyvendinančios Europos Komisijos finansuojamą programą ir nustačiusios, kad arklienos yra jautienos gaminiuose, duomenis visos valstybės skelbė Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje (angl. - RASFF). Todėl parduoti kitoms šalims jų nebuvo galimybės.
Apie keturis produktus - latviškus mėsos konservus, kuriuose aptikome arklienos DNR, duomenų minėtai sistemai yra pateikusi ir mūsų tarnyba“, - sakė V. Paulauskas.
Pastaruoju metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dar labiau įveržė gamintojų stebėsenos diržą. Tarnybos inspektoriai, kurie tikrina mėsos perdirbimo įmones, nuo šiol savo ruožtu gali bet kada atlikti ir papildomus žaliavos tyrimus.
„Tiekėjai žaliavos atveža kuo įvairiausios. Todėl suteikėme galimybę inspektoriams atrinkti papildomų mėginių arklienos DNR tyrimams bei šokiems pat tyrimams atrinkti produktų ir parduotuvėse“, - sakė V. Paulauskas.
Programa bus tęsiama tol, kol paaiškės, kad rinka yra švari, ir toliau tęsti tyrimų nebeverta.
