Specialistams užkliuvo tai, kad labiausiai veržiamasi į teisės ir vadybos studijas, o žemės ūkio ir slaugos paskaitų auditorijos – pustuštės.
Dėl to ateinančiais mokslo metais bus gerokai daugiau valstybės finansuojamų vietų žemės ūkio, sporto, slaugos studijose.
Tačiau ar padės studijų finansavimas, jei jas baigus laukia apgailėtina alga?
Premjeras Algirdas Butkevičius ne kartą pabrėžė, kad jaunimo nedarbą naikinti reikia kryptinga valstybės švietimo politika.
„Sėkmingai ruošiame kepėjus, o paskui juos siunčiame į Londoną, - susitikime su profsąjungų atstovais piktinosi A. Butkevičius. - Jau dabar daliai universitetų nurodyta valstybės užsakymu ruošti inžinierius, trenerius.“
2012 m. žemės ūkio specialybės universitetuose gavo 12, šiemet joms numatyta jau 100 valstybės finansuojamų studijų vietų. Sportui ir daliai gyvybės mokslų skiriamų studijų krepšelių skaičius išauga trigubai - nuo 31 iki 90, o visuomenės sveikatos, mitybos, slaugos – nuo 6 iki 90.
Anot švietimo ministerijos, sprendžiant dėl studijų krepšelių skirstymo atsižvelgta į darbo biržos statistiką, aukštųjų mokyklų ir darbdavių atsiliepimus ir bendrą ligšiolinę priėmimo situaciją.
Problemą sprendžia ne iš tos pusės?
„Kažkodėl nei į mediciną, nei į informatiką norinčių stoti netrūksta, nors ten ir nelengva studijuoti, o medicinoje – dar ir ilgiau tenka mokytis“, - pastebėjo ekonomistas ir sociologas Romas Lazutka.
Per pokalbį su portalu lrytas.lt ekonomistas tvirtino, kad darbo jėga yra paprasčiausia prekė, kurios poreikį rodo kaina – jei trūksta specialistų, kyla jų algos.
Jei nepopuliariose specialybėse lauktų puikios perspektyvos, stojančiųjų pasipildytų ir be valstybės įsikišimo.
„Jei kažkokios prekės trūksta, tuomet rinkoje natūraliai pakyla jos kaina. Pavyzdžiui, kai 2007-2008 metais klestėjo statybų sektorius, labai paklausi tapo inžinieriaus specialybė, nes ten buvo didelės algos“, - sakė R. Lazutka.
Ekonomistas atkreipė dėmesį į tai, kad labai trūksta būtinos informacijos apie karjeros galimybes, algų dydžius įvairiuose sektoriuose. Tai padėtų jauniems žmonėms geriau planuoti savo ateitį ir pasirinkti perspektyvią profesiją.
Treji metai privalomo darbo dvelkia sovietmečiu
Vykdant valstybės užsakymą, dalis studentų taip pat bus priimami į tikslines studijų vietas – 2013 m. aukštosioms mokykloms paskirstytos 276 tikslinės studijų vietos. Į tikslinę vietą priimtas studentas turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas.
Didžiausias specialistų poreikis nustatytas policijos, visuomenės sveikatos, žemės ūkio, sporto sektoriuose.
Nors treji metai privalomo darbo gali padėti jaunam žmogui įgyti taip reikalingos patirties, galima abejoti, ar toks sprendimas ilgam „pririš“ jaunuolį prie darbo vietos, jei atsiras pelningesnis pasiūlymas.
„(Trejų metų darbo po studijų. - Red.) reikalavimas yra dirbtinis. Atidirbsi ir išvažiuosi. Socialinių darbuotojų, slaugytojų reikės visoje Europoje, visuomenė ten sensta sparčiai, jiems reikia priežiūros“, - sakė R. Lazutka, pridėjęs, kad tokie privalomo darbo reikalavimai kiek primena sovietinius laikus.
* * *
• 2010 m. Eurobarometro atliktoje apklausoje 32 proc. Lietuvos darbdavių nebuvo patenkinti aukštųjų universitetų auklėtinių įgytomis žiniomis bei darbui reikalingais įgūdžiais. Tai didžiausias rodiklis visoje ES, gerokai lenkiantis 8 proc. vidurkį.
• Anot darbdavių, studentams labiausiai trūksta profesinių įgūdžių, o taip pat – analitinių problemų sprendimo, planavimo ir organizavimo, darbo komandoje žinių.
• Dažnas pirmakursis tikisi bent 2,2 tūkst. litų atlyginimo baigus studijas, o mažiau kaip už 1 tūkst. litų atsisakytų dirbti trečdalis studentų.
• 2012 metais Lietuvos aukštosios mokyklos gavo 140 tikslinių studijų vietų, 2013 metais – 276 vietas. Tikslinės studijų vietos yra suteikiamos atsižvelgiant į darbdavių poreikius. Baigęs studijas jaunuolis trejus metus darbuojasi numatytoje darbovietėje.
