59 metų Jeronimą Belkevičių nemalonumai užklupo dėl praėjusiais metais įsigyto statybos darbų patento, kuris galiojo 5 mėnesius.
Gavęs šį dokumentą kaunietis privalėjo „Sodrai“ sumokėti 776,34 lito valstybinio socialinio draudimo įmoką ir tai padarė dar praėjusių metų gegužės 21-ąją. „Sodros“ duomenų bazėje atsirado įrašas, kad jis sumokėjo 2 centais mažiau.
„Kovo pirmosiomis dienomis iš „Sodros“ gavau pranešimą, kad išieškoti skolą gali būti pavesta antstoliams, gali būti areštuotas mano turtas, todėl patirsiu didelių išlaidų“, – pasakojo J. Belkevičius.
Prabilo po ilgos tylos
Gavęs „Sodros“ Kauno skyriaus raginimą per 10 dienų sumokėti skolą ir delspinigius, J.Belkevičius smarkiai nustebo. Nors dokumente teigiama, kad jis skolą privalėjo sumokėti iki vasario 6-osios, anksčiau jokio perspėjimo apie tai nebuvo gavęs, o dabar iškart gavo pranešimą apie milžiniškus delspinigius.
Kaunietis mano, kad būtų sąžiningiau perspėti skolininką, o jau tuomet skaičiuoti delspinigius ir grasinti antstoliais. Kokie delspinigiai susidarytų, jeigu skola siektų kelis tūkstančius litų?
„Turėjau išsaugojęs banko mokėjimo kvitus. Tad dar kartą juos peržiūrėjau ir įsitikinau, kad su „Sodra“ atsiskaičiau pernai pavasarį ir jokios klaidos nepadariau“, – pasakojo J. Belkevičius.
Mėnesį ieškojo atsakymų
Vis dėlto kaunietis dėl šventos ramybės sumokėjo reikalaujamą sumą, mat pabūgo antstolių.
Perdavus bylą antstoliui, už jo paslaugas tektų sumokėti kelis šimtus litų.
J.Belkevičius iškart pateikė „Sodros“ Kauno skyriui prašymą suteikti rūpimą informaciją.
Dokumente jis paprašė paaiškinti, kodėl nebuvo perspėtas apie likusią skolą, kokiu pagrindu atsirado delspinigiai ir kokia metodika buvo naudojama jiems suskaičiuoti.
„Dukra dirba teisininke, todėl ji padėjo profesionaliai parengti dokumentą“, – pasakojo kaunietis. Atsakymą jis gavo tik po mėnesio ir dar kartą smarkiai nustebo – „Sodra“ pripažino, kad vyriškis visiškai neskolingas šiai valstybės įstaigai, mat įmokų taikomojoje sistemoje buvo klaidingai nustatyta skolos suma ir suskaičiuoti delspinigiai.
„Į visus mano klausimus surašyti labai painūs atsakymai bei paaiškinimai, tačiau svarbiausia, kad mane išbraukė iš skolininkų sąrašo“, – džiaugėsi J. Belkevičius.
Visų išlaidų neatgaus
„Sodra“ pažadėjo grąžinti sumokėtus pinigus, tačiau kaunietis sako vis tiek patirsiąs nuostolių – mokėdamas dvi įmokas banke už paslaugas jis sumokėjo po 3 litus.
Vyriškiui taip pat teks nuvykti į „Sodros“ skyrių ir užpildyti prašymą grąžinti pinigus.
„Įsivaizduoju, kokį stresą patirtų žmogus, netikėtai gavęs reikalavimą sumokėti kelių tūkstančių litų skolą. Keli mano prarasti litai – smulkmena“, – svarstė J. Belkevičius.
Nemalonumai aplenkdavo
Anksčiau J. Belkevičius niekada neturėjo bėdų nei dėl tikrų, nei dėl tariamų skolų. „Pirmą kartą gyvenime susidūriau su tokia situacija“, – prisipažino vyras.
Kaunietis prieš 21 metus tapo vienu pirmųjų šalies gyventojų, gavusių legalų darbą Vokietijoje. Jis šioje šalyje praleido pusantrų metų. Ten rūpesčių taip pat nekilo.
J.Belkevičius statybose dirba jau maždaug tris dešimtmečius, o daugiausia patirties turi mūrijant statinius, betonuojant ir tinkuojant.
Vyriškis juokauja, kad nors jam netrūksta įgūdžių statybos srityje, nedidelio savo namuko jis nebaigia ręsti jau vienuolikti metai.
Atvejis – išskirtinis?
„Klaida įvyko dėl to, kad „Sodros“ Kauno skyriaus darbuotojas į kompiuterinę programą įvesdamas skaičių prie jo nepridėjo minuso ženklo, kuris reikštų įmokos permoką“, – aiškino „Sodros“ komunikacijos ir tarptautinių ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Martynas Žilionis.
Programinė įranga tą skaičių suprato kaip draudėjo skolą.
„Sodros“ atstovas tikino, kad tai yra pirmoji tokia pastebėta klaida. Ji atsirado ne dėl įrangos gedimo, o dėl žmogiškojo faktoriaus. Pasak M. Žilionio, delspinigiai buvo suskaičiuoti ne dėl tariamos 2 centų J.Belkevičiaus skolos, o dėl klaidingo skaičiaus, kuris buvo įvestas be minuso ženklo.
Raginimas kainuoja brangiau
Ar išvis logiška mėginti išieškoti iš gyventojo vos 2 centų skolą, jeigu vien raginimo atsiskaityti siuntimas paštu kainuoja daugiau kaip 1 litą?
„Atrodytų, kad mėginti išieškoti mažas skolas nelogiška. Kita vertus, tai yra skola valstybei. Be to, didelio skaičiaus menkų skolų bendra suma gali būti ne tokia jau menka“, – svarstė M. Žilionis.
Jo žiniomis, artimiausiu metu ketinama nuspręsti, ar dėl šio įvykio „Sodros“ Kauno skyriuje bus pradėtas tarnybinis tyrimas.
Kasmet – skirtinga suma
Ar visų valstybės įstaigų ir kauniečiams paslaugas teikiančių bendrovių darbuotojai aršiai kovoja dėl kelių centų?
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas kiekvienais metais savo įsakymu patvirtina neskelbiamą sumą, nuo kurios pradedamas įsiskolinimo išieškojimas.
„Valstybei per brangu vykdyti nepriemokos išieškojimo procedūras dėl kelių litų, nes išieškota suma nepadengia administravimo sąnaudų“, – aiškino VMI atstovas spaudai Darius Buta.
Tačiau mokesčių mokėtojai turėtų prisiminti, kad jiems kasdien skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc. uždelstos sumokėti sumos), todėl skola gali peržengti tolerancijos ribą.
Pasak D. Butos, šalies gyventojai apie didesnius nei 10 litų savo įsipareigojimus valstybei gali sužinoti VMI interneto svetainėje ir iškart sumokėti mokesčius. Inspekcija gali atsiųsti priminimą apie mokestinę nepriemoką ir elektroniniais laiškais.
„Šiuolaikinės informacinės technologijos smarkiai sumažina klaidų tikimybę, tačiau pasitaikius tokiam atvejui ji visada ištaisoma mokesčių mokėtojo naudai“, – kalbėjo D. Buta.
Neskuba pradėti proceso
Aršių priemonių iš karto nesigriebia ir vandens bei šilumos tiekėjai.
„Niekam negalime dovanoti net 1 cento skolos, tačiau tokiais atvejais nepradedame išieškojimo procedūros, nes susidarytų pernelyg didelės sąnaudos“, – aiškino bendrovės „Kauno vandenys“ generalinis direktorius Linas Baltrėnas.
Praėjus 10 metų po skolos susidarymo sueina senaties terminas ir ji savaime išnyksta.
„Kauno vandenys“ teikia ieškinį teismui, kai kliento skolos siekia bent 300–500 litų.
„Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos. Jeigu vartotojas kelerius metus piktybiškai nesumoka ir 100 litų skolos, kreipiamės į teismą“, – kalbėjo Kauno savivaldybės valdomos įmonės vadovas.
Centralizuotai šilumą tiekianti bendrovė „Kauno energija“ skolą automatiškai perkelia į kito mėnesio sąskaitą. Kai klientas skolą ginčija, ieškoma bendrų sprendimų.
„Niekas įmonėje neprisimena atvejo, kad būtų kreiptasi į teismą dėl kelių centų skolos“, – tvirtino „Kauno energijos“ atstovas Ūdrys Staselka.
Bauda padidėjo šešis kartus
Pernai kovą kaunietis Valerijus Kovorotnis patyrė, kokios brangios yra antstolių paslaugos. Kelių policijos pareigūnai vyriškiui skyrė 50 litų baudą už ne vietoje pastatytą automobilį.
Tą pačią dieną kaunietis išskrido į Didžiąją Britaniją ir šioje šalyje praleido 4 mėnesius. Grįžęs namo jis sužinojo, kad dėl nesumokėtos baudos policija kreipėsi į antstolį, o šis iš sąskaitos nurašė net 316 litų.
V.Kovorotnis taip pat pagalvojo, kad įvyko kažkokia klaida, tačiau antstolis pareiškė esą suskaičiuota teisingai.
Po ilgokai užsitęsusio ginčo jis sutiko savo atlygio sąskaita bendrą sumą sumažinti daugiau kaip šimtu litų.
Gerokai vėliau paaiškėjo, kad vyriškis didelių nuostolių patyrė ir dėl antstolio aplaidumo, mat šis užmiršo atšaukti pinigų rezervaciją vienoje kauniečio sąskaitoje.
Bankas dėl to priskaičiavo 144 litus delspinigių ir kaunietį priskyrė nepatikimų klientų grupei.
Dažniausiai ginčija pensijos dydį
Violeta Naujokienė, pirminę valstybės garantuotą teisinę pagalbą teikianti advokatė:
„Dėl konfliktų su „Sodra“ kauniečiai teisinės pagalbos kreipiasi retai – vos porą kartų per metus.
Dažniausiai jie skundžiasi dėl esą neteisingai suskaičiuotos senatvės pensijos.
Žmonėms paaiškiname, kokia yra sprendimų apskundimo tvarka ir kur jiems reikėtų kreiptis.
Kita vertus, mūsų patirtis neatspindi realios padėties, mat dalis gyventojų galbūt kilusius nesutarimus išsprendžia be teisininkų įsikišimo arba savo poziciją iškart gina teisme.
Bene dažniausiai žmonės kreipiasi konsultacijų dėl galimybės Kauno savivaldybėje gauti socialinį būstą ir neteisėtai iškilusių statinių įteisinimo procedūros.“
