Jei kalba vienas žmogus, jo skleidžiamas garsas siekia 50 decibelų (dB), ir tai neviršija leistinos triukšmo normos. Jei šaukia, garsas siekia 80 ar daugiau decibelų. Tai jau kenksminga. Miegamuosiuose turėtų girdėtis ne didesnis nei 45–50 dB triukšmas.
Medikai teigia, kad nuolat gyvenant ar dirbant aplinkoje, kurioje tvyro per didelis triukšmas, galima susirgti – ima persekioti nuolatinis stresas, sutrinka miegas, pašlyja nervų sistema. Kyla grėsmė apkursti ir susirgti širdies kraujagyslių ligomis.
Kuriose miesto vietose gyventojai nuolat kenčia nuo triukšmo ir ar Kaune įmanoma rasti ramybės oazių?
Triukšmingiausia – centre
Miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Juškaitė priminė, kad triukšmas skirstomas į 4 kategorijas. Tikrinamas bendras, automobilių transporto, geležinkelio ir pramonės objektų keliamas triukšmas.
Bendras įvairių šaltinių keliamas triukšmas, viršijantis visas leistinas normas – daugiau kaip 80 dB – ištisą parą tvyro Savanorių, Europos, Karaliaus Mindaugo prospektuose. Taip pat Tunelio ir M.K.Čiurlionio gatvių atkarpose šalia geležinkelio, kai kuriose K.Petrausko gatvės atkarpose, Nuokalnės gatvėje.
Didelis triukšmas sklinda ir nuo visų sankryžų.
Ypač triukšminga Karaliaus Mindaugo prospekto ir Birštono gatvės sankryža.
Anūkai bute užmigti negali
G.Juškaitė įsitikinusi, kad kauniečiai, gyvenantys greta triukšmingiausių vietų, kenčia nuo per didelio triukšmo.
„Į prie pat gatvių ir sankryžų esančius namus gali patekti 75 dB triukšmas. Žmonės dėl to turėtų susirūpinti“, – sakė specialistė.
Karaliaus Mindaugo prospekto 16-ojo namo, esančio greta triukšmingosios sankryžos su Birštono gatve, gyventoja Danutė Burokienė patvirtino, kad triukšmą iš gatvės girdi nuolat.
„Pati prie triukšmo jau esu pripratusi. Blogiau, kai į svečius atvyksta anūkai. Jie skundžiasi, kad negali miegoti, mat automobiliai dideliu greičiu pro šalį lekia ir naktį. Butą parduočiau, tačiau pirkėjai, pamatę, kokioje vietoje gyvenu, siūlo per mažą kainą“, – pasakojo moteris.
Erzina lėktuvų tarškesys
Išskirtinė dėl triukšmo ir kitų aplinkybių įstaiga yra S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas Aleksote. Gyventojai nuolat skundžiasi dėl lėktuvų keliamo triukšmo.
„Aerodromas priklauso Krašto apsaugos ministerijai. Dėl to viešosios įstaigos vadovai neteikia duomenų, kada ir kiek skrydžių vyksta.
Tik atsako, kad lėktuvai kyla ir leidžiasi pagal poreikį. Išmatuoti triukšmo lygio savo teritorijoje taip pat neleidžia“, – teigė G.Juškaitė.
Sveikatos apsaugos skyriaus darbuotojai yra matavę greta aerodromo esančių gatvių triukšmą. Lėktuvams skraidant jis viršija leistinas normas, siekia 80 – 100 dB.
Netoli oro uosto Erdvės gatvėje gyvenanti Birutė Neverauskienė prisipažino su nerimu laukianti vasaros.
„Atšilus nuo ankstyvo ryto virš mūsų sklando parasparniai ir ultralengvieji lėktuvai. Jų tarškesys veda iš proto. Triukšmas ypač nervina savaitgaliais“, – skundėsi Aleksoto senbuvė.
Norėjo didinti garso ribas
Pernai kai kurie politikai su verslininkais siekė, kad senamiesčio zona taptų pramogine ir joje būtų padidintos leistino triukšmo ribos.
„Gyventojus galiu nuraminti. Tokio sprendimo savivaldybė priimti negali. To neleidžia viršesnis Lietuvos triukšmo valdymo įstatymas“, – teigė G.Juškaitė.
Specialistai baruose ir kitose užeigose tikrina tik stacionaraus akustinio triukšmo lygį. Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomeninės sveikatos kontrolės skyriaus vedėja Romutė Smolskienė teigė, kad pernai gavo 4 senamiesčio gyventojų skundus. Visuose patikrintuose baruose leistinos triukšmo normos buvo viršytos.
„Vienus barų ir klubų savininkus įspėjome, kitus nubaudėme. Įkliuvusieji bent kuriam laikui į reikalavimą sumažinti muzikos garsą atsižvelgė. Tačiau artėja vasara, manau, kad pažeidimų daugės“, – sakė G.Juškaitė.
Tylos kambarių nereikia?
Didelio triukšmo židiniai yra ugdymo įstaigos. Pagal triukšmo prevencijos taisykles mokyklose turi būti įrengti tylos kambariai.
„Šis reikalavimas galioja ketvirtus metus. Tylos kambarius, kuriuose galėtų pailsėti mokiniai ir mokytojai, privalo įrengti ir valstybinės, ir privačios mokyklos. Tačiau iki šiol neteko girdėti, kad tai būtų padaryta“, – sakė Sveikatos apsaugos skyriaus specialistė.
Mokyklų vadovai reikalavimą įrengti tylos kambarius vertina skeptiškai.
Milikonių vidurinės mokyklos direktorius Janas Ryzgelis sakė neįsivaizduojąs, už kokias lėšas tylos kambarį įrengti ir kas juo naudotųsi.
„Mokykloje mokosi 800 vaikų, dirba 65 mokytojai. Neįsivaizduoju, kad vieni ar kiti eitų į tylos kambarį. Per pertraukas vaikai ruošiasi kitoms pamokoms, eina į valgyklą, biblioteką, informacinį centrą ar pakvėpuoti grynu oru. Mokytojai taip pat ruošiasi pamokoms, pildo dienynus, dirba kitus darbus. Laisvo laiko lyg ir nelieka“, – sakė direktorius.
Akustinės sienos – brangios
Mieste yra ir viena kita tylos oazė. Triukšmas nevargina Ąžuolyno lankytojų. Taip pat ramių vietų yra ir Fredoje, aplink Botanikos sodą.
Ypatinga ramybe išsiskiria viena miesto dalis – Romainiai.
Nuo triukšmo kenčiantiems kauniečiams Sveikatos apsaugos skyriaus specialistai pataria pabandyti saugotis patiems. Sveikiau gyventi pavyktų, jei būtų apšiltintos pastatų sienos, įstatyti sandarūs langai ir durys.
Miesto valdžia, atsižvelgdama į gyventojų skundus, Kaune įrengė kelias akustines, nuo triukšmo gyventojus saugančias sienas.
„Ypač gerai, kad akustinė siena buvo pastatyta Kauno aplinkkelyje, vedančiame link Marijampolės.
Vietos gyventojai anksčiau nuolat skųsdavosi dėl triukšmo. Pastačius sieną, nusiskundimų neliko“, – tikino G.Juškaitė.
Tačiau pastatyti akustines sienas visur, kur reikia, sudėtinga. Vienas kvadratinis kilometras tokio įrenginio kainuoja 1 mln. litų.
Kuria triukšmo žemėlapį
Kaunas buvo vienintelis miestas, iki pat 2009 metų neturėjęs triukšmo viešose vietose prevencijos taisyklių.
Strateginio plano, numatančio, kaip ir kokiomis ilgalaikėmis priemonėmis kovoti su triukšmu, nebuvo iki šiol.
Sveikatos apsaugos skyrius užsakė atlikti miesto triukšmo tyrimus ir sudaryti strateginį triukšmo žemėlapį. Jis šią savaitę baigiamas.
„Žemėlapyje matysime, kur labiausiai reikia mažinti triukšmą, ir sudarysime triukšmo prevencijos priemonių planą artimiausiam penkmečiui“, – sakė G.Juškaitė.
Gėdytis klausos priemonių nebeverta
Violeta Jasevičienė
Gydytoja otorinolaringologė
„Turintys klausos sutrikimų žmonės dažnai vengia naudotis klausos aparatais, gėdijasi, kad juos mato aplinkiniai. Nuolat nuo per didelio triukšmo kenčiantys žmonės taip pat nenešioja ausų kištukų, nes mano, kad jie nepatogūs ir negražiai atrodo.
Tačiau medicinos technika sparčiai žengia į priekį. Jau sukurti naujos kartos modernūs, nedideli klausos aparatai bei ausų kištukai, padedantys apsisaugoti nuo nemalonių garsų ir tausoti klausą.
Naudojantis naujausiomis technologijomis pasiekta, kad aparatai būtų beveik nematomi, slopintų aplinkinį triukšmą, bet sustiprintų aplink kalbančių žmonių kalbą.
Norintieji saugoti savo klausą, negirdėti eismo ar kaimynų triukšmo, partnerio knarkimo, kitų nemalonių iš aplinkos sklindančių garsų gali teirautis ausų kištukų su specialiu filtru. Jis praleidžia tik tam tikro aukšto dažnio garsus, todėl miegantysis išgirs verkiantį vaiką, durų skambutį ar žadintuvą.
Klubuose mėgstantys lankytis jaunuoliai nesusimąsto, kad didžiulis garsas yra žalingas. Tačiau nuo jo jau galima apsisaugoti. Dėl specialių ausų kištukuose įmontuotų filtrų muzikos garsai lieka malonūs, tačiau puikiai girdėti pašnekovų balsai, o kitą dieną žmogus jaučiasi mažiau pavargęs.
Ausų kištukais naudotis vertėtų ir triukšmingoje aplinkoje dirbantiems žmonėms. Jie sumažina pašalinius garsus, bet leidžia girdėti žmonių kalbą ar radiją.“
Decibelų normos viešose erdvėse
Para suskirstyta į dienos (6 – 18 val.), nakties (22 – 6 val.) ir vakaro (18 – 22 val.) metą.
Miegamuosiuose kambariuose vakare naktį garsas turi neviršyti 50, naktį 45, dieną – 55 dB.
Gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje dieną triukšmas turi neviršyti 70, vakare – 65, naktį – 60 dB.
Atvirose koncertų ir šokių salėse renginių metu dieną leidžiama pasiekti 90, vakare 85, naktį – 60 dB.
Viešose vietose skleisti garsinę informaciją ar reklamą darbo dienomis ir savaitgaliais galima nuo 8 iki 18 val., garsas turi neviršyti 70 dB, nuo 18 iki 20 val. – ne didesnis nei 65 dB.
