„Ar dar kada nors steigsiu restoraną? Lietuvoje – niekada gyvenime.
Norintiems užsiimti maitinimo verslu siūlau atidaryti restoraną tik prekybos centruose, kuriuose nėra nė vieno buto, o aplink visas kvartalas negyvenamas”, – nuoskaudos neslėpė neseniai dėl gyventojų skundų restoraną visiems laikams užrakinęs buvęs Seimo narys, muzikantas Linas Karalius.
Panašia patirtimi dalijosi ir šiaulietės dainininkės Vitalijos Katunskytės duktė Monika. Pasipylus kaimynų skundų lavinai, jai teko atsisakyti verslo.
Tuo metu tie, kurie gyvena greta užeigų, tikina neturintys nieko prieš restoranų kaimynystę, tačiau tenorintys, kad nei triukšmas, nei kvapai jų netrikdytų.
Sudėjo ginklus
Neseniai L.Karalius uždarė sostinės centre veikusį barą „Shiva”.
„Tiesiog pavargome kovoti. Vegetariškas restoranėlis buvo sena mūsų svajonė.
Deja, užuot puoselėję verslą, gerinę paslaugų kokybę, mes turėjome kovoti su įtakingais kaimynais. Šios kovos mums buvo tiek finansiškai, tiek psichologiškai per brangios”, – aiškino L. Karalius.
Jam ir buvusiai jo partnerei Gintarei Gurevičiūtei kariauti teko su virš restorano esančio buto šeimininku aktoriumi Algirdu Latėnu.
Įspėjo restorano nesteigti
Praėjusią vasarą L. Karalius su G. Gurevičiūte nutarė steigti vegetariškų patiekalų restoraną ir sostinėje.
„Žinojome, kad šiose patalpose veikė jau keturios kavinės, jos neištempdavo ilgiau nei metų.
Visos jos buvo labai skirtingos – nuo sumuštinių, kokteilių baro iki aludės.
Kadangi mūsų restoranas turėjo būti kur kas ramesnis, nusprendėme rizikuoti”, – pasakojo buvęs verslininkas.
Sukirtę rankomis su patalpų šeimininke, L. Karalius ir G. Gurevičiūtė nutarė susipažinti su kaimynais.
Pasak jų, su kitais čia pat įsikūrusiais verslininkais jie išsyk rado bendrą kalbą. Tuo metu su gyventojais nesisekė sutarti nuo pat pirmos akimirkos.
„Kaip šiandien pamenu jų grasinimus: „Nerizikuokite, nekiškite savo pinigų, nes juos prarasite.
Mes mokame skundus rašyti, visus iškraustėme, esame įtakingi, iškraustysime ir jus.”
Tikėjomės, kad tai laikina pozicija. Manėme, kaimynai pamatys, kad tai išties rami vieta ir nėra ko baimintis.
Bet skundai pasipylė dar net neatidarius restorano”, – pasakojo L. Karalius.
Mokėjo keliolika baudų
Iš pradžių kaimynus siutino restorano remontas. Jiems dvokė dažai. Buvo iškviesti ugniagesiai, bet jie nustatė, kad kvapai neviršija leistinų normų.
Vėliau kaimynai ėmė skųstis dėl triukšmo.
„Jiems neva pradėjo sklisti kvapai iš virtuvės, vėliau trukdė lauke kalbantys klientai. Ar skundai buvo pagrįsti?
Sunku pasakyti. Mokėjome keliolika baudų policijai už viešosios tvarkos pažeidimus, bet jie nustatomi ne prietaisais, o ausimi”, – pasakojo L. Karalius.
Patalpas L. Karaliui išnuomojusi vilnietė jas įsigijo administracinės paskirties pastate. Tik prieš įsikeliant Latėnams buvo pakeista antrojo aukšto paskirtis.
Tuomet, kai įsikraustė kaimynai, apačioje veikė kavinė, ji dirbo visą parą, čia buvo prekiaujama alkoholiu ir net rūkoma.
Stebisi valdžios palankumu
„Mes nei prieš restoraną, nei prieš kitokį verslą.
Tačiau dar prieš įsikraustant L. Karaliui įspėjome juos, kad netrukdytume vieni kitiems. Kad sugyventume, reikia įsiklausyti vieniems į kitus”, – svarstė kone metus su L .Karaliumi ietis rėmęs A. Latėnas.
Aktorius ir jo kaimynai turėjo priekaištų dėl triukšmo ir kvapų, kurie sklisdavo iš restorano.
„Mes nesuprantame, kodėl jie išsikraustė. Juk savivaldybė priėmė sprendimą, kad jie gali likti iki liepos, jeigu panaikins trūkumus.
Bet tai – jų reikalas. Kas mums netinka, pasakėme ir jiems, kai tik įsikraustė, ir ankstesnių kavinių šeimininkams sakydavome.
Perdanga netinkama, nes girdėti triukšmas. Į ją reikia investuoti.
Įrengė ortakius, per kuriuos sklido dvokas. Ne tik virtuvės: jie naudoja smilkalus, kurie kaimynų darbuotojams net alergiją sukėlė.
Dabar aiškina, kad čia tik aš blogiausias, bet tai netiesa.
Skundėsi ir kiti kaimynai. Juk tiek policijos nuobaudų, kiek jie sulaukė, už nepagrįstas pretenzijas neskiriama”, – aiškino A. Latėnas.
Tiesa, aktorių nustebino, kad kitus barus griežtai baudusi savivaldybė L. Karaliui buvo tokia draugiška ir leidimo parduoti alkoholį neribojo.
„Net jei žmogus kadaise ir dirbo savivaldybėje, juk ir jam turi galioti įstatymai”, – sakė A. Latėnas.
Uždarė dėl skundų lavinos
„Jei nori atidaryti kavinę, būtina ieškoti vietos, kad nekliudytų pavydūs kaimynai, – karčia patirtimi pasidalijo šiaulietė dainininkė V. Katunskytė. – Todėl tinkamiausia vieta – užmiestis, nes bebrai, vilkai ir lapės skundų nerašo.”
2011 metų rudenį dainininkės duktė Monika buvo atidariusi kavinę Šiaulių bulvare.
Tačiau ji neišdirbo nė metų – su motina koncertuojanti Monika buvo priversta atsisakyti beįsibėgėjančio verslo.
„Tikriausiai nebuvo savaitgalio, kad kas nors nesiskųstų, todėl Monika buvo priversta susitaikyti su nuostoliais ir stabdyti verslą”, – pasakojo V. Katunskytė.
Kaltina lietuvišką pavydą
Atidaryti kavinę M. Katunskytei padėjo draugas iš Latvijos, pats turėjęs tokį verslą.
Verslo pradžia buvo sunki, pirmus mėnesius teko skaičiuoti nuostolius, tačiau po to lankytojų vis daugėjo.
Ypač daug žmonių plūstelėdavo savaitgaliais – čia buvo švenčiami gimtadieniai, šeimos šventės. Klientus traukdavo ir kavinės šeimininkės rengiami koncertai, kuriuose kartais dalyvaudavo V. Katunskytė.
„Kavinė buvo pensininkų name, tad mes bandėme tartis su klientais, kad muzika gros ne iki vidurnakčio, o iki pusės vienuoliktos, bet tai negelbėjo.
Pačios matėme, kaip kaimynai eina, dirsčioja pro langus, o po to skambina policijai”, – skundėsi atlikėja.
Nė metų neišdirbusi kavinė buvo uždaryta, o M. Katunskytei liko skaičiuoti nuostolius: „Būčiau įsigijusi neprastą automobilį.”
Pyksta ant savivaldybės
Noras savo namuose gyventi ramiai šventas. Tam pritaria ir verslininkai, tačiau dažnas griežia dantį kalbėdamas apie kaimynus.
Antai vien Vilniaus miesto savivaldybės taryba šįmet apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką baruose „Trip” Gedimino prospekte, „Shooters” Vilniaus gatvėje ir „Jalta” Žvėryno rajone.
„Shooters” Vilniaus centre vasarį buvo uždarytas, mat ribojimas prekiauti alkoholiu po 24 valandos smarkiai kirto per apyvartą.
„Mes atsidarydavome penktą vakaro, o didžiausia apyvarta būdavo nuo 22 valandos vakaro iki 2 valandos nakties.
Tad nieko kita nebeliko, tiktai užverti duris”, – „Lietuvos rytui” aiškino buvęs „Shooters” vadovas Aistis Kiškūnas.
Pasak jo, sulaukęs kaimynų priekaištų dėl per didelio triukšmo, prašėsi įleidžiamas į jų valdas, kad būtų galima išmatuoti garso lygį, tačiau šie nesutiko.
„Tuomet garsą lauke išmatavo Viešosios tvarkos skyrius. Jis neviršijo leistino lygio.
Tačiau savivaldybei tai nebuvo argumentas. Jiems svarbesni buvo kaimynų priekaištai”, – kalbėjo A.Kiškūnas.
Jis apgailestavo, kad 400 tūkstančių litų investicijos nuplaukė pavėjui. „Buvome ir 10 darbo vietų sukūrę, o dabar tenka mokėti skolas”, – sakė buvęs baro šeimininkas.
Vilniuje įsikūrusio restorano „Jalta” vadovas Augustinas Beinaravičius neketina užverti durų lankytojams, nors ir šiai vietai buvo apribotas prekybos alkoholiu laikas.
„Savivaldybė manęs net neįsileido į posėdį. Tad tai – tik jos, o ne kaimynų kompleksai”, – į ilgesnes kalbas nesileido restorano šeimininkas.
Riboja svaigalų pardavimo laiką
Violeta Skulčiūtė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė:
„Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamentas per 2012 metus gavo apie 60 skundų, pranešimų ir prašymų dėl naktinių klubų, kavinių ir barų veiklos. Skundų skaičius beveik vienodas kasmet.
Dažniausiai skundžiamasi dėl Vilniaus centrinėje dalyje – Senamiestyje ir Naujamiestyje – veikiančių naktinių klubų, barų ir kavinių, kurių darbo laikas – iki 5–6 valandos ryto arba dirbama tol, kol išeis paskutinis klientas.
Skundžiamasi dėl lankytojų būriavimosi lauke, rūkymo ir garsaus kalbėjimo, iš vidaus ir prieigų kylančio triukšmo, šlapinimosi laiptinėse ir kiemuose.
Savivaldybių tarybos turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais.
Toks ribojimas bare, kavinėje ar naktiniame klube yra griežčiausia priemonė.”
