Kas bus, jei po metų Lietuvoje išties nustos galioti draudimas parduoti žemę svetimšaliams? Parlamentarai Vyriausybei siūlo atnaujinti derybas su Europos Sąjunga (ES) ir taip užsitikrinti, kad Lietuvoje užsieniečiai begalėtų žemės įsigyti tol, kol nebus suvienodintos tiesioginės išmokos visų ES valstybių žemdirbiams. O to sulaukti bent jau iki 2020-ųjų tikrai nepavyks.
Todėl ir kai kurios žemdirbių organizacijos ragina draudimą pratęsti. Antraip žemę Lietuvoje esą dirbs užsieniečiai, o lietuviams teks kumečių dalia.
„Ar išties yra ko bijoti?“, - „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ klausia jos vedėjas Edmundas Jakilaitis.
Žemė rūpi vertelgoms
Lietuvoje ir šiuo metu užsieniečiai yra įsigiję ir įsigyja žemės. Ji perkama per kapitalo įmones, - bendroves, kurių vardu sudaromos pirkimo-pardavimo sutartys.
Pasak buvusio žemės ūkio ministro, parlamentaro Kazio Starkevičiaus, tikri užsienio žemdirbiai nesiveržia pas mus dirbti, kol neleidžia įstatymas. Esą, jie ir vėliau nesimėtys pinigais. Ir nenorės aplinkiniais keliais čia patekti.
„Žemė patraukli ne jiems, bet spekuliantams.
Stojant į ES sutartyje juk ir buvo numatyta, kad mūsų ūkininkai turi ūkininkauti tokiomis pat sąlygomis, kaip ir ES senbuviai. Praėjo kone 10 metų, o to – neįvyko. Todėl ir žemę kitų šalių europiečiams derėtų parduoti ne dabar, kol žemdirbiai stovi skirtingose finansinėse pozicijose. Bet tuomet, kai ir mūsų žemdirbiai gaus tokių pat tiesioginių išmokų. Dabar jos – vienos mažiausių iš visų ES valstybių“, - priminė buvęs žemės ūkio ministras.
Statistikos – nė kvapo
Kol kas žemės rinkoje – migla. Nežinia, kiek iš 2,8 mln. hektarų dirbamos, deklaruotos žemės priklauso užsieniečiams. Kiek apskritai jos yra svetimšalių rankose iš visų 4 mln. hektarų.
Anot Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Saulius Bucevičiaus, vertėtų pasitelkti specialiąsias tarnybas, kurios išsiaiškintų, kiek gi žemės Lietuvoje, įsigytos per trečiuosius asmenis, priklauso svetimiems.
O kol to nėra, bevertis esąs ir šiandien, antradienį parlamentarų palaimintas, K. Starkevičiaus parengtas nutarimas, - pasitelkti tiesioginių išmokų argumentą ir derybose su ES. Ir siekti, kad prekyba žeme su užsieniečiais prasidėtų tik tuomet, kai tiesioginės išmokos bus suvienodintos.
Pasak liberalo Eugenijaus Gentvilo, kiekvienas draudimas sukelia tik dar daugiau sumaišties, - nebežinia, kas ir ką nuperka.
„Man ne užsieniečiai rūpi. Man svarbiau, kad žemės savininkams būtų sumokėta normali kaina, tokia, kiek žemė verta, be jokių užkulisių ir specialiųjų tarnybų žvalgybos“, - prieš draudimą stoja E. Gentvilas.
Jo nuomone, kol kas draudimu tik sudaromos sąlygos vietos ir užsienio vertelgoms veikti nelegaliai. O politikai iš kairės ir dešinės suteikia žemdirbiams nepagrįstų iliuzijų, kad bus deramasi. Ir taip juos klaidina. Būtini saugikliai Anot Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininko Ramūno Karbauskio, vieno didžiausių žemės savininkų Lietuvoje, keliant klausimą, drausti ar leisti prekybą žeme su užsieniečiais, pirmiausia reikia atsakyti į kitą klausimą: „Kodėl?“. Nes svarbiausia, kad žemė Lietuvoje netaptų spekuliacijos objektu.
„Svarbu, kad dirbamos žemės Lietuvoje negalėtų įsigyti tie, kurie jos nedirba. Juk ir kitose Europos valstybėse nusipirkti žemės vien tam, kad vėliau ją būtų galima brangiai parduoti, neįmanoma.
Pirmiausia ir pas mus reikėtų gauti leidimą, išduotą savivaldybės, seniūnijos ar kitų institucijų - jai pirkti. Būtina patikrinti, ar tas, kas nori įsigyti žemės, ją dirba“, - sakė R. Karbauskis.
Pasak K. Starkevičiaus, praėjusios kadencijos Seimas paliko dabartinei Vyriausybei dokumentą, kuris, jei tik įsigalios, suteiks galimybę patikrinti pretendentus į žemę, ar jie tikrai rengiasi ūkininkauti. Kurių svarbiausiais – jei žmogus sumano parduoti žemę ir sutaria su pirkėju dėl jos kainos, pirmiau, nei sudaromas sandoris, žemė turi būti pasiūlyta ūkininkaujančiam kaimynui.
S.Bucevičiaus nuomone, kitas svarbiausių saugiklių – nustatyti su pirkėju susijusius asmenis, - kad keliose bendrovėse nebūtų savo vardu įsigijusių akcijų.
Pinigų kilmės nustatymas – tai būtų dar vienas sėtis, turintis iš rinkos lauk išsijoti žemės spekuliantus.
Tačiau saugiklių sistema dar nebaigta kurti. Seimo Kaimo reikalų komitetas ryt, balandžio 24-ąją, dėl jų velsis į diskusijas.
