Kur nusipirkti šviežių, iš ežero ką tik ištrauktų žuvų? Niekur. Tai padaryti įmanoma nebent surinkus gerai pažįstamo žvejo mėgėjo telefono numerį.
Dabar žvejai verslininkai gaudo tik bjaurias naujienas.
Kirto naujos taisyklės
Šį pavasarį jie sulaukė nemalonių staigmenų: nebegalima mesti tinklų mažesniuose negu 200 hektarų vandens telkiniuose.
Maža to, jau parengtas ir nutarimas, pagal kurį verslinei žvejybai bus palikti tik didesni nei 500 hektarų ežerai.
„Nuomos mokestis šįmet padvigubėjo: hektaro nuoma pabrango nuo 1 iki 2 litų.
Tai nėra labai baisu. Kur kas blogiau – parengtos naujos ežerų nuomos taisyklės.
Jose numatytas pradinis mokestis tiems, kurie pretenduoja į nuomos aukcioną. Realiai tai verčia tiesiog padžiauti tinklus”, – kalbėjo zarasiškis žvejys Osvaldas Puteikis.
Gąsdina pradinis mokestis
Pastaruosius 20 metų O. Puteikis ir dar vienas žvejys nuomojosi 1200 hektarų plote tyvuliuojantį Avilį.
Dabar Zarasų rajono savivaldybė užsimojo palikti jame tik vieną žvejį.
Norintiems dalyvauti nuomos aukcione reikia sumokėti pradinį mokestį: už kiekvieną Avilio hektarą – po 11 litų.
„Iš viso turėčiau pakloti kone 13 tūkst. litų. Kaip tiek surinkti? Dar blogiau, kad pralaimėjus aukcioną šie pinigai dings. Tad ne tik juos prarasčiau, bet dar ir darbą”, – kalbėjo O.Puteikis.
Aukcione dėl ežero nuomos jam tektų rungtis dviese. Daugiau pretendentų kol kas nematyti.
Anot pašnekovo, jis tinklus į ežerą mesdavo žinodamas, kad metams yra skirtas 2 tonų žuvų limitas. Tiek pakakdavo sąnaudoms padengti. Mat įžuvinimui per metus tenka pakloti apie 10 tūkst. litų.
Visur aidi skundai
„Blogai”, – skundėsi bendrovės „Ūda” vadovas Stasys Cesiulis. Lietuvoje yra 3000 ežerų, tačiau nuomininkams, kurių yra 1100, leidžiama žvejoti retame jų.
„Žvejų įmonės naikinamos. Nors konferencijose iš tribūnų valdininkai kalba, jog reikia leisti žvejoti verslininkams, tereikia atsižvelgti į nustatytus žvejybos limitus ir mokslininkų atliktus tyrimus. Bet viskas daroma atvirkščiai”, – piktinosi S. Cesiulis.
Anot Aukštaitijos žvejų verslininkų asociacijos vadovo, žvejo ir ūkininko iš Videniškių (Molėtų r.) Daniaus Pumpučio, žvejybos verslui kasmet vis smarkiau veržiamas apynasris.
„Šiemet mums visai prastai. Įsigaliojo įstatymas, numatantis, kad verslinė žvejyba leidžiama tik didesniuose nei 200 hektarų ežeruose.
Maža to, parengtas ir naujas nutarimas, kurio laikydamiesi žvejai verslininkai tinklus galės merkti tik į didesnius negu 500 hektarų ežerus”, – aiškino D. Pumputis.
Naikina darbo vietas
Lietuvoje daugiausia smulkių, 80–200 hektarų užimančių ežerų. Molėtų rajone iš 360 ežerų vos keturi tyvuliuoja didesniame nei 500 hektarų plote – Stirnių, Baltųjų Lakajų, Kertuojų ir Siesarčio. Todėl į juos tinklus ir turės sumerkti visi 40 Molėtų krašto žvejų?
Anot D. Pumpučio, tai – trumparegiška, darbo vietas naikinanti valstybės politika.
Aukštaitijos ežerai iš viso užima apie 54 tūkst. hektarų plotą. Iš jų maždaug 14 tūkst. hektarų jau šįmet nebegalima verslininkams žvejoti. Likusiuose 40 tūkst. hektarų kol kas žvejyba dar galima.
Mokslininkai iš hektaro per metus leidžia sužvejoti 20 kilogramų žuvų, tad iš viso – 800 tonų per metus.
„Jeigu tiek žuvų būtų parduota po 4 litus už kilogramą, per metus žvejai, atskaičius mokesčius, gautų apie 2,8 mln. litų pajamų.
Tūkstantis litų kaime – normali alga. Tad vien šiame versle galėtų dirbti apie 230–250 žmonių. Tačiau, užuot skatinus kurti darbo vietas, žvejybos verslas apskritai naikinamas”, – mano D. Pumputis.
Skundžiasi patekę į spąstus
Žvejams numoti ranka į verslą nėra paprasta. Jie jame sukasi nuo 1992 metų – nuomojasi ežerus, juos kasmet įžuvina.
„Nuoma pabrango dvigubai ir dar daugiau – nuo lito iki 2–3 litų už hektarą. Tačiau ne jai reikia daugiausia pakloti pinigų.
Kasmet 2000 hektarų ežerui įžuvinti reikia 4–6 tūkst. litų. O pagauti tiek žuvų, kad būtų galima padengti šias sąnaudas, jau nebeleidžiama”, – kalbėjo D. Pumputis.
Mat žvejojant didesniuose nei 200 hektarų ežeruose ribojamas ir žvejybos įrankių skaičius.
Anot D.Pumpučio, žvejai yra įsprausti į tokius teisės aktų rėmus, kad nebegali išsilaikyti verslo paviršiuje.
Mėgėjai džiūgauja
Antanas Kontautas, Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos pirmininkas:
„Tokius verslinės žūklės ribojimus vertinu tiktai teigiamai. Nesu nusiteikęs prieš ją, tačiau tegul įrodo, kad tai tikrai verslas.
Paskaičiuokime: deklaruoja tie žvejai, kad per metus pagauna toną žuvų. Už kilogramą – geriausiu atve-
ju 5 litai. Tai 5 tūkstančiai per metus – argi čia gali būti verslo pajamos?
Tiesiog arba slepiami laimikiai, arba tie žmonės ir toliau nori laisvai šeimininkauti ežeruose, kaip yra pripratę.”
