713,55 milijono litų. Tokią sumą per 2014–2020 metus iš Europos Sąjungos fondų buvo nusprendę pritraukti Šiaulių valdininkai.
Tačiau paaiškėjo, kad ši misija nebeįmanoma – kliudo kiauros savivaldybės kišenės.
Įgyvendinant ES finansuojamus projektus savivaldybė privalo pridėti 7–15 proc. savų lėšų, taip pat sumokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM) bei kitas netinkamas finansuoti išlaidas.
Šiaulių savivaldybės nebeišgelbės ir bankų paskolos, nes skolinimosi limitai seniai išnaudoti.
Skolinosi ir taškė pinigus
Prieš 6 metus, kai Šiaulių mero postą užleido Vytautas Juškus, savivaldybė turėjo paėmusi tik apie 17 milijonų litų paskolų. Vairą perėmus Genadijui Mikšiui prasidėjo skolinimosi pasiutpolkė – 2011 metais miestą jau slėgė net 76,3 milijono litų skolų bankams kupra.
Pinigais buvo taškomasi įvairiems investiciniams projektams, bet apčiuopiamos naudos nedavė beveik nė vienas.
Pagal oficialią savivaldybės versiją dabar Šiaulių miestas įklimpęs kiek mažiau – neva bankams jis yra skolingas apie 65 milijonus litų.
Tačiau nutylima, kad beveik 30 milijonų litų skolų savivaldybės įmonėms „Šiaulių energija” ir „Busturas” yra užslėptos – paprasčiausiai parduotos.
Limitai jau išnaudoti
Šiaulių savivaldybės finansinės bėdos – anokia naujiena, bet miesto vadovai iki šiol nekreipė dėmesio į gąsdinančią statistiką. Todėl pernai rugpjūtį buvo pristatytas planas 2014–2020 metų ES fondų struktūrinei paramai gauti.
Buvo išvardyta net 116 projektų, kuriems iš ES siekta gauti per 1,1 milijardo litų. Tačiau skolinimosi limitus išnaudojusi savivaldybė prisidėti nebepajėgia, todėl planas paskubomis pataisytas.
Šią savaitę jis pristatytas Šiaulių tarybos komitetams. Jame liko 88 projektai, kuriems ES skirtų 713,55 milijono litų. Tačiau netrukus pastebėta, jog miestui ir šis strateginės plėtros planas – nebepakeliama našta.
Šiaulių savivaldybės dalis siektų net 107 milijonus litų. Be to, reikėtų sumokėti PVM ir padengti kitas pagal ES taisykles netinkamas finansuoti išlaidas.
Šiaulių finansinės galimybės – mažiausiai dešimt kartų menkesnės.
Vėl dairosi gelbėtojų
Šią savaitę nuspręsta iš savivaldybės įmonių išlupti dividendus, kurie leistų kiek lengviau atsikvėpti.
Tačiau vien siekis iš „Šiaulių energijos” paimti 4 milijonus litų labai abejotinas, mat savivaldybė nemoka už savo įstaigų šildymą ir taip gramzdina jai priklausančią įmonę.
Imta kalbėti ir apie naujus gelbėtojus. Pavyzdžiui, apie verslininką iš Indijos, kuris keliasdešimtį milijonų litų kainavusio Šiaulių pramonės parko dirvonuose imtųsi tabako gaminių ir vaistų verslo.
Tikinama, kad šį pramonininką prisikvietė pernai Delyje viešėjusi šiauliečių politikų delegacija.
Pernai Šiaulių meras Justinas Sartauskas buvo prasitaręs, kad miestas sulauks tūkstantį darbo vietų sukursiančio investuotojo, o pramonės parke jau nebesą vietos.
„Nežinau, kas ši įmonė ir kur ji dabar”, – pripažino Šiaulių savivaldybės atstovė Jūratė Rauduvienė.
