2012-aisiais per 12 mėnesių SEB bankas turėjo 97 incidentus, kai nuo sukčių nukentėjo jų klientai, o per 2013 metais vien per pirmąjį ketvirtį tokių atvejų buvo 73.
Nors vis dažniau viešinamos nuo apgavikų nukentėjusių žmonių istorijos, aukų skaičius tik auga.
Ima greituosius kreditus
Išviliodami asmeninius duomenis, nusikaltėliai gali ir kito žmogaus vardu pasiimti greitąjį kreditą.
Iš banko klientų prarastų per vieną metų ketvirtį 283 tūkst. litų už beveik 90 tūkst. litų buvo paimta greitųjų kreditų. 2012-ųjų pirmąjį ketvirtį tokių paskolų buvo paimta už 24,1 tūkst. litų. Per visus praėjusius metus buvo paimta greitųjų paskolų už 144 tūkst. litų. Keičia mulkinimo būdus
Kaip pasakojo SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola, pinigų viliojimo modelis kasmet keičiasi. Iki 2010-ųjų nusikaltėliai viliojo pinigus apsimesdami artimais giminaičiais – rašydami trumpąsias žinutes su tekstu „Mama, padariau avariją, padėk“ ar imituodami artimųjų balsą skambindami.
2010-ųjų antroje pusėje nusikaltėliai ėmė keisti savo „darbo“ metodus – apsimesdavo galimais darbdaviais ir išviliodavo elektroninės bankininkystės duomenis.
2011-aisiais apgavikai pradėjo prisistatyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ar kitų institucijų pareigūnais.
Šis scenarijus dažniausiai taikomas iki šiol.
Moterys – kur kas patiklesnės
Dažniau į apgavikų pinkles patenka moterys. Aukomis tapusių moterų amžiaus vidurkis – 54 metai.
Pernai sukčių įtikinėjimams pasidavė 71 SEB klientė moteris ir 2 vyrai.
Telefoniniai sukčiai dažniausiai būna kaliniai, laisvėje turintys pagalbininkų. Nusikaltėlio pagalbininko paveikslą A. Šapola nupiešė šitaip: 28 metų, dažniausiai darbo neturintis ir iš socialinių pašalpų gyvenantis vyras.
Ką daryti, jei jums paskambino tariami pareigūnai ir reikalauja elektroninės bankininkystės duomenų?
A. Šapola patarė nutraukti pokalbį net jei suprantate, kad kalbate su nusikaltėliu, ir nepasiduoti pagundai paerzinti sukčius.
„Kitame laido gale – profesionalūs nusikaltėliai, kasdien tobulinantys įgūdžius, tad jie sugeba ilgainiui palaužti“, - įspėjo A. Šapola.
Nutraukus pokalbį apie bandymą sukčiauti reikėtų paskambinti bendrosios pagalbos telefonu 112, o po to susisiekti su banku.
Jei vis dėlto žmogus atskleidė savo duomenis ir susivokė padaręs klaidą, iškart turėtų skambinti į banką, kad šis apribotų prieigą prie kliento elektroninės bankininkystės, taip pat kreiptis į policiją.
Pasitikėjimas – ne visuomet dorybė
Anot psichologės Kristinos Vanagaitės, apstu žmonių, kurie tiki, kad kiti visuomet sako tiesą.
„Sukčiai reikalauja sprendimą priimti „čia ir dabar“. Kai žmogus patiria stresą, jis linkęs pasiduoti aplinkos siūlomiems sprendimo variantams.
Niekas neturi teisės reikalauti nuspręsti iškart. Būtina pareikalauti laiko“, - patarė psichologė.
Anot specialistės, neretam būtų pravartu lavinti savo kritiškumą ir gebėjimą abejoti.
