Kaunietis A. Kalinauskas gyvena be plaštakos. Vyras jos neteko dėl nekokybiškos įrangos.
Statistika byloja, kad Lietuva pagal sunkių ir mirtinų atvejų darbe skaičių yra vienoje blogiausių vietų Europos Sąjungoje.
Sekmadienį, balandžio 28-ąjąj, visame pasaulyje bus minima Darbuotojų saugos ir sveikatos diena. Tai proga priminti, kad saugumas darbe priklauso ir nuo darbdavių, ir nuo darbuotojų.
Plaštaką suplėšė į skutus
Kaunietis dirbo vienoje tekstilės įmonėje. Jo pareigos buvo valyti vilnos karšimo įrenginius. Tai dideli būgnai su smulkiais šepečiais.
„Ne vienus metus viskas buvo gerai. Vėliau įmonės vadovai pakeitė įrenginius. Sukonstravo naujus būgnus su silpnomis apsaugos tvorelėmis. Nors dirbti su nauja technika mokė, nelaimė atsitiko. Valant būgną, lūžo apsaugos užtvaras, besisukantis būgnas akimirksniu įtraukė plaštaką. Per kelias sekundes iš jos liko tik skutai“, – prisiminė A. Kalinauskas.
Vyras sakė, kad panašios nelaimės atsitiko dar dviem jo kolegoms.
„Po šių nelaimių technika buvo pakeista. Tačiau invalidu likau visam gyvenimui. Teko mokytis gyventi iš naujo, nebegaliu dirbti“, – sakė kaunietis.
Po patirtos traumos A. Kalinauskas džiaugėsi bent tuo, kad darbdaviai savo atsakomybės nesikratė. Lankė jį ligoninėje, skyrė premiją. Vyras gauna ir kompensaciją už darbe patirtą žalą.
„Žinau, kad ne vienam, kuriam nelaimingi atsitikimai nutiko darbe, tenka varstyti teismų duris, įrodinėti, kad dėl patirtų sužalojimų kalti ne patys, o darbdaviai. Man pasisekė.
Tačiau noriu įspėti, kad ne tik darbdaviai atsakingi už darbuotojų saugumą. Patys turime saugoti save“, – įsitikinęs neįgalus vyras.
Statistika byloja, kad Lietuva užima vieną pirmųjų vietų pagal nelaimingų atsitikimų ir mirčių skaičių darbe visoje Europos Sąjungoje.
Pažeidimų Kaune nemažėja
Kaunas iš kitų šalies regionų išsiskiria tuo, kad nelaimingų atsitikimų ar net mirčių dėl nesaugios aplinkos darbe nutinka visose srityse – pramonėje, statybose, dirbant miškuose ar naudojantis pavojų keliančia technika.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Kauno filialo darbuotojai pernai Kauno apskrityje surašė 141 reikalavimą pašalinti 564 pažeidimus.
Šiais metais Kauno apskrityje jau surašyti 63 reikalavimai pašalinti 224 pažeidimus.
Dažniausi pažeidimai – neatliekamas profesinės rizikos vertinimas, neorganizuojamas pavojingų darbų mokymas, neįrengiamos kolektyvinės apsaugos priemonės, darbuotojai neaprūpinami asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
Šiemet žuvo du žmonės
„Šiemet dėl nelaimingų atsitikimų darbe Kauno regione žuvo du žmonės. Tiriama, kas dėl to kaltas. Sunkūs nelaimingi atsitikimai – trys. Vienas jų įvyko vienoje Kauno rajono įmonėje. Atskilusi metalo skeveldra autošaltkalviui sunkiai sužalojo akį. Priežastis – žmogus nenaudojo asmeninių apsaugos priemonių – apsauginių akinių“, – pasakojo VDI Kauno filialo vadovas Mindaugas Petras Balašaitis.
Jo teigimu, didžiausi pavojai darbuotojų laukia statybų sektoriuje griaunat ir statant pastatus. Taip pat metalo, medžio ir kitoje apdirbimo pramonėje.
„Pažeidimų daugėja statybų srityje. Ypač atliekant darbus iškasose bei dirbant dideliame aukštyje“, – teigė M. P. Balašaitis.
Specialistas yra pastebėjęs, kad jei nelaimės nutinka dėl darbdavių kaltės, šie teisinasi, kad neturi pinigų arba laiko rūpintis darbuotojų saugumu darbe ir saugumo priemonėmis.
Atsainumas gali būti pražūtingas
Eduardas Jasas
SDG įmonių grupės prezidentas
„Mūsų darbuotojai moko pagal šešiasdešimt saugaus darbo mokymo programų, apimančių įvairiausias darbų sritis.
Tobulėjant technologijoms kuriame naujas neformalias saugaus darbo mokymo programas, pritaikytas konkrečioms įmonėms.
Nors sunkių nelaimių ar mirčių darbe statistika nedžiugina, pamažu padėtis gerėja.
Iki 1996 metų šalyje darbo saugos srityje vyravo chaosas. Vėliau buvo sukurti reikiami įstatymai, verčiantys darbdavius rūpintis darbuotojų saugumu.
Pastaraisiais metais saugą darbe kontroliuojančios institucijos linkusios atsakomybę perkelti darbdaviams.
Toks liberalus požiūris, mano nuomone, mūsų šalyje per ankstyvas. Dar ne visi darbdaviai suvokia, kad pelno siekimas bet kokia, net darbuotojo gyvybės, kaina yra ne tik amoralus, bet ir nusikalstamas.
Vis dėlto bendraudami su įvairiomis įmonėmis pastebime, kad dėl sunkių sužalojimų ar mirčių darbe pusė kaltės tenka darbdaviams, pusė – darbuotojams.
Norėdami priminti, kad sveikata darbe turime rūpintis visi, balandžio pabaigoje mieste kasmet rengiame socialinę akciją „Saugok save darbe“.
Investuoti į kokybę verta
Reda Minelgaitė
Bendrovės „Renovil“ savininkė
„10 metų vadovaudama įmonei ir bendraudama su darbdaviais pastebiu, kad neretai jie rengdami viešųjų pirkimų konkursus išsirenka pigias darbo apsaugos priemones, negalvodami apie garantuotą darbuotojų saugumą.
Tai rodo darbdavių neatsakingumą, nes pigesnės darbo apsaugos priemonės dažnai yra ne visai kokybiškos, ne visada užtikrina reikiamą saugumą darbuotojui, tarnauja trumpai.
Supratę tai darbuotojai vėliau patys ieško patikimų darbo saugos priemonių pardavėjų, už savo pinigus perka kokybiškus darbo drabužius – avalynę, pirštines, galvos, klausos, akių, kvėpavimo takų apsaugos priemones.
Kokybiškos apsaugos priemonės yra nepigios. Tačiau profesionalai yra linkę į savo saugumą investuoti. Pastebėjau, kad brangesnes, bet kokybiškas darbo apsaugos priemones dažnai perka Norvegijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje dirbantys įvairių sričių darbininkai.
Ne tik jiems, bet ir lietuviams ypač patogu tai, kad apie kokybiškas ir naujausias darbo apsaugos priemones jau galima sužinoti ir jų įsigyti naudojantis internetu.“
