Šis asmuo, sukaupęs 20,25 mlrd. JAV dolerių turto, iš pirmosios vietos išstūmė plieno magnatą Lakshmi Mittalą. A. Usmanovas neseniai galėjo švęsti išlaikęs ir turtingiausio Rusijoje vardą.
„The Sunday Times“ aiškina, kad A. Usmanovo turtas per metus išaugo 1,53 mlrd. JAV dolerių, o tokius turtus it kokie aitvarai sunešė mobiliojo ryšio operatorius „MegaFon“ bei didžiausia geležies rūdos gamintoja Rusijoje „Metalloinvest“.
A. Usmanovas pirmąsias vietas užėmė ir „Bloomberg“ bei „Forbes“ reitinguose. Norintys į „Forbes“ sąrašą pakliūti verslininkai turi turėti mažiausiai 500 mln. JAV dolerių, nors 2004 metais mažiausia turima suma siekė 210 mln. JAV dolerių.
Tiesa, šiųmetė „Forbes“ reitingo rikiuotė A. Usmanovui nebuvo staigmena – turtingiausiu Rusijos žmogumi jis buvo pripažintas ir pernai.
Beje, „Forbes“ ir „The Sunday Times“ skaičiavimai skiriasi: pagal „Forbes“, priešingai nei pagal „The Sunday Times“, A. Usmanovo turtas per metus sumenko 0,5 mlrd. JAV dolerių.
Biografijoje – ir nevienareikšmiškai vertinami faktai
Šis verslininkas – kontroversiška asmenybė.
Prieš beveik trejus metus A. Usmanovas skyrė 5 mln. JAV dolerių humanitarinei pagalbai Kirgizijos pabėgėliams Uzbekistane.
Jis atriekė 31 mln. JAV dolerių, kad nupirktų violančelininko Mstislavo Rostropovičiaus meno kolekciją, kurią padovanojo valstybiniam muziejui. Tai įvyko kelios dienos iki momento, kai kolekcija turėjo būti išparduota aukcione Londone.
Kiek vėliau tą patį mėnesį A. Usmanovas įsigijo didžiulę sovietinės animacijos kolekciją, iki tol 15 metų priklausiusią iš Rusijos kilusiam aktoriui Olegui Vidovui, kuris 1985 m. emigravo į JAV.
Po sandorio, kuris vertinamas 5-10 mln. JAV dolerių, A. Usmanovas animacinius filmus dovanojo naujai įsikūrusiam Rusijos televizijos vaikų kanalui.
Turtuolis įkūręs meno ir sporto paramos fondą, taip pat yra vienas pagrindinių 2018-aisiais Rusijoje vyksiančio Pasaulio futbolo čempionato rėmėjų.
Anot verslininko, rengti FIFA pasaulio taurę Rusijai itin svarbu: „Tokio masto renginys pagerins šalies įvaizdį, turės poveikį šalies futbolo plėtrai ir, kas svarbiausia, į sportą privilios jaunimą“.
A. Usmanovui priklauso beveik 30 proc. Londono futbolo klubo „Arsenal“ akcijų. Apie meilę šiam klubui verslininkas yra sakęs, jog tai – lyg vyro meilė moteriai: tai yra tai, ko negali parduoti.
Nežinia – tai tėra graži legenda ar tikra tiesa, tačiau pasakojama, jog vaikystėje A. Usmanovas po filmo „Trys muškietininkai“ susižavėjo špagomis ir muškietininkų kovomis.
Vėliau jis tapo netgi sporto meistru ir buvo Sovietų sąjungos rinktinės sudėtyje. Sportas suvedė jį ir su žmona – Irina Viner, Rusijos ritminės gimnastikos trenere.
Ji pasakojo, kad pirmą kartą Ališerį pamatė besifechtuojantį sporto salėje Taškente. Tąsyk jie nesusipažino, tačiau moteris įsiminė tvirtai sudėtą vyrą, vilkintį baltu kostiumu. Po kurio laiko jiedu atsitiktinai susitiko Maskvoje.
„Jis pasakė, kad aš treniravau jo seserį. Jau po dienos buvau pakerėta jo žavesio ir enciklopedinių žinių“, – prisiminė turtuolio žmona.
Iš pirmo žvilgsnio – žavu: turtuolis vertina meną, vaikus ir sportą. Tačiau A. Usmanovo biografijoje aptiksime ir tamsesnių puslapių.
A. Usmanovas – buvusio valstybės kaltintojo Taškente sūnus. 1976 metais būsimasis verslininkas, įgijęs tarptautinės teisės diplomą, baigė Maskvos valstybinį tarptautinių santykių institutą, pagarsėjusį tuo, kad ruošė diplomatus ir šnipus.
Po ketverių metų, 1980-aisiais, Taškente A. Usmanovas buvo nuteistas aštuoneriems metams kalėjimo.
Jam pareikšti kaltinimai sukčiavimu ir turto prievartavimu. 1986 metais vyras paleistas, nes Sovietų sąjungos teismas panaikino kaltinimus. Pats A. Usmanovas nuolat tvirtina, jog jam mesti kaltinimai – laužti iš piršto, o jis pats tapęs politinio spaudimo auka.
Stambiausius Didžiosios Britanijos leidinius pasiekė A. Usmanovo advokatų laiškas, kuriame rašoma: „Norime pabrėžti, jog mūsų klientas neįvykdė nei vieno nusižengimo, kuriuo jis kaltintas.
Jo visiškai atsiprašyta, kai į postą sėdo Michailas Gorbačiovas. Visa informacija apie kaltinimus iš policijos dokumentų dabar yra panaikinta. Ponas Usmanovas neturi jokių įrašų apie kriminalinius nusikaltimus“.
A. Usmanovas savo garbę gina ne tik teisėtais būdais: „The Times“ atskleidė, kad „Finsbury“, verslininkui dirbanti viešųjų ryšių kompanija, turtuoliui skirtame „Wikipedia“ puslapyje panaikino informaciją apie teistumą už korupciją.
Verslo pamatai – plastikiniai
A. Usmanovas save vadina verslininku per prievartą. Esą perversmo metais jis verslo ėmėsi tik todėl, kad suprato, jog jo mylima jurisprudencija neleis patenkinti net minimalių poreikių.
„Pinigai man – funkcija. Jie suteikia galimybę kažko pasiekti, gali būti tavo pasiekimų matas arba, priešingai, pagal jų kiekį galima spręsti apie tavo nesėkmes“, – filosofuoja turtuolis.
Jo verslo imperijos pamatai – plastiko maišelių gamyba įmonėje „Agroplast“. Kadangi Sovietų Sąjungoje plastikiniai maišeliai buvo deficitas, verslininko produkcijai paklausos nestigo.
Po poros metų įmonė jau skaičiavo milijonus. Tačiau tuomet A. Usmanovas nutarė įkelti koją į finansų sritį – taip atsirado investicinė kompanija „Interfin“, kuri įsigijo dalį Oskolskio elektros metalurgijos kombinato ir kontrolinį „Archangelskgeoldobyča“ – naftos ir deimantų telkinių šiaurinėje Rusijoje savininkės – paketą. Tačiau po kurio laiko pastarosios verslo krypties buvo atsisakyta.
Dabar A. Usmanovui be geležies rūdos gamintojos „Metalloinvest“ priklauso internetinis verslas mail.ru ir mobiliojo ryšio operatorius „MegaFon“.
Turtuolis taip pat turi 100 proc. apie verslą rašančio dienraščio „Kommersant“ akcijų, žurnalus „Vlast“ ir „Diengi“, 12 regioninių leidyklų.
Kadaise „Kommersant“ leidyklos savininkas buvo Londone gyvenęs Borisas Berezovskis.
A. Usmavonas mėgavosi draugiškais ryšiais su Vladimiro Putino vyriausybe, vis dėlto turtuolis atkakliai neigė Kremliaus įtaką jo sprendimui įsigyti „Kommersant“.
„Niekas manęs neprašė pirkti „Kommersant“, nors, turiu pasakyti, mano pirkinys nebuvo neprieštaraujantis valdžiai“, – verslininką, už 200 mln. JAV dolerių įsigijusį „Kommersant“, 2007-ųjų rugpjūtį citavo guardian.co.uk.
Viena garsiausiai nuskambėjusių istorijų, susijusių su A. Usmanovo ir „Kommersant“ santykiais – su tuomečiu premjeru V. Putinu susijęs skandalas.
A. Usmanovas atleido kai kuriuos savo valdomų leidybos namų vadovus, kai jų leidžiamas savaitraštis paskelbė straipsnį su medžiaga, kurioje buvo necenzūrinių įžeidimų, nukreiptų prieš V. Putiną.
Leidybos namų „Kommersant“ savininkas A. Usmanovas internetiniam laikraščiui gazeta.ru sakė, kad nuotraukos, vaizduojančios prieš V. Putiną nukreiptus šūkius, kurias išspausdino savaitraštis „Kommersant Vlast“, „yra smulkus chuliganizmas“.
Kaip nurodo gazeta.ru, dėl minėtos publikacijos buvo atleistas holdingo bendrovės „Kommersant“ direktorius Andrejus Galijevas ir „Kommersant Vlast“ vyriausiasis redaktorius Maksimas Kovalskis.
Parengė Jovita Simonaitė
