Iki pokyčių dienos dirbantys asmenys savo antrosios pakopos pensijų fondams kiekvieną mėnesį galėjo skirti 1,5 proc. gaunamo atlyginimo, kurį pervesdavo „Sodrai”. O ką žada naujoji sistema ir kaip žmonėms paprasčiau apsispręsti?
Nuo 2014 metų pradžios sotesnei senatvei kaupiantis žmogus galės nuspręsti į savo pasirinktą fondą mokėti papildomą 1 proc. savo darbo užmokesčio kaupiamąją įmoką ir iš valstybės biudžeto gauti piniginį paskatinimą – 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje.
O pagrindinė dalis, kuri bus skiriama būsimai pensijai iš asmens mokamų socialinių mokesčių, sudarys 2 proc. darbo užmokesčio. Dabar ši įmoka siekia 2,5 proc.
Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas, teigia, kad labiausiai naujos sistemos naudą pajus mažesnes pajamas gaunantys gyventojai.
„Tie, kurie mažiau uždirba, kaip tik yra tie, kuriais rūpintis reikia labiausiai. Tad valstybė ketina papildomą įmoką skaičiuoti nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, o tai reiškia, jog mažiau uždirbantiems bus suteikta galimybė papildomai iš valstybės gauti santykinai daugiau negu itin dideles pajamas gaunantys gyventojai”, – sakė Š. Ruzgys.
Kitas svarbus sistemos pokytis – numatytos papildomos 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio įmokos vienam iš pensijų kaupime dalyvaujančių tėvų, kurie augina vaiką iki trejų metų ir gauna motinystės (tėvystės) pašalpą iš „Sodros” arba yra draudžiami pensijai gauti valstybės lėšomis.
Šios įmokos bus dvigubinamos, jei auginami du vaikai iki trejų metų, ir trigubinamos, jei auginami trys.
Anot Š. Ruzgio, naujoji sistema – ne be ydų, tačiau ji veiksmingesnė, nes būsimiems pensininkams suteikia galimybę investuoti savų lėšų ir sukaupti daugiau.
Pasak pašnekovo, tai ypač svarbu šalyje, kurioje darbuotojai savo įmokomis į valstybės biudžetą turi išlaikyti esamus pensininkus. Senyvo amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje nuolat auga, o ant dirbančių gula vis didesnė finansinė našta.
Naujoji tvarka galios tiems, kurie kaupti pasirinko šiais metais ar dar tik ketina sudaryti pensijų kaupimo sutartis. O kas laukia tų, kurie jau kaupė iki šiol?
Jie taip pat skatinami kaupti naujuoju būdu – prisidėti prie sotesnės senatvės skiriant procentą atlyginimo į savo pensijų sąskaitą ir dar gauti valstybės priemoką.
Tai gyventojai gali padaryti iki rugsėjo 1 d. kreipęsi į savo pensijų fondų valdymo bendrovę. Jeigu per šį laikotarpį kaupiantieji pensijas papildomai neišsakys savo ketinimų, į jų kaupiamąsias sąskaitas kas mėnesį bus pervedama minimali įmoka, lygi 2 proc. (vėliau – 3,5 proc.) asmens gaunamų pajamų.
Pastaruoju metu girdėję daug įvairių nuomonių, kaip turėtų būti užtikrinama kuo solidesnė jų ateities pensija, Lietuvos gyventojai patys ima vis labiau domėtis savo ateitimi.
Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, per pirmuosius tris šių metų mėnesius pensijai kaupti apsisprendė beveik 14 tūkst. iki tol to nedariusių darbuotojų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, įsitraukusių į pensijų kaupimo sistemą asmenų padaugėjo beveik 50 proc.
Beje, pensijų kaupimo sistemos įgauna antrąjį kvėpavimą ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse.
Panaši trinarė pensijų kaupimo sistema jau veikia Estijoje. Jos piliečiams valstybė nuo praėjusių metų skiria 4 proc., o pats žmogus sumoka dar 2 proc. savo atlyginimo.
Latvija nuo šių metų padidino įmokas ir dabar į pensijų kaupimo sąskaitas perveda 4 proc. kaupiančiojo pajamų.
Anot Š. Ruzgio, gyventojai šiuo metu turi apsvarstyti visas galimybes ir pasirinkti jiems tinkamiausią kaupimo būdą.
„Be to, profesionalūs investuotojai visada pataria nesivadovauti principu „visi kiaušiniai vienoje pintinėje” ir kaupiamas lėšas išskaidyti. Todėl didžiausio uždarbio ilguoju laikotarpiu turėtų tikėtis tie darbuotojai, kurie savo lėšas kaupia ne tik antrosios, bet ir trečiosios pakopos pensijų fonduose arba yra pasirinkę investicinį gyvybės draudimą”, – sakė Š. Ruzgys.
Be to, dabar visi Lietuvos gyventojai gali ir patys pasitikrinti, kurį būdą jiems patogiau rinktis. Tai padaryti jie gali pasinaudodami nuo kovo mėnesio veikiančia būsimosios pensijos skaičiuokle. Ji pasiekiama adresu www.pensijuskaiciuokle.lt.
Skaičiuoklė parodo, kokios pensijos žmogus gali tikėtis kaupdamas pensijų fonde taip, kaip iki šiol, kokios – kaupdamas pagal naująją tvarką. Ir galiausiai, kokio dydžio būtų jo pensija, jeigu jis apsispręstų visiškai nekaupti.
Faktai ir skaičiai (2013 m. kovo 31 d.)
Antrosios pakopos pensijų fonduose kaupia 1,08 mln. dirbančių asmenų, jų sąskaitose sukaupta 4,99 mlrd. litų.
Dėl sėkmingų investicijų turimos lėšos padidėjo daugiau kaip 700 mln. litų.
Išėjusiems į pensiją asmenims arba pensiją kaupusių žmonių artimiesiems išmokėta daugiau kaip 103 mln. litų.
Visuomenė greitai įvertins naudą
Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas:
„Iš pensijų fondų išmokas jau gavo daugiau kaip 20 tūkst. žmonių, o bendra išmokėta suma jau didesnė nei 100 mln. litų. Pirmaisiais metais dažniausiai išmokos buvo išmokamos pensijų fondo dalyvio mirties atveju paveldėtojams.
Dabar vis dažniau išmokos priežastis yra linksmesnė, nes vis dažniau pinigus gauna patys į pensiją išėję dirbę žmonės, todėl pinigus gali panaudoti savo nuožiūra.
Pensijų kaupimo sistema yra naujas dalykas, prie kurio reikia priprasti, tačiau kiekvienais metais sparčiai didėja išmokamos sumos, todėl visuomenė jau greitai pripras ir pripažins pensijų fondų naudą.”
