„Lietuvių kalbą reikia puoselėti, tačiau mylėdami ir saugodami ją neturime pamiršti, kad sėkmingas ir pelningas Lietuvos verslas, kurio sumokamais mokesčiais yra išlaikomi ir visi valstybinio sektoriaus darbuotojai, dažniausiai veikia jei ne pasaulinėje, tai bent europinėje rinkoje“, - išplatintame pranešime cituojama B. Vėsaitė.
Ankstesnės Vyriausybės priimtame nutarime įtvirtinama nuostata, jog naujos steigiamos įmonės bus registruojamos tik tuomet, kai jų pavadinimai atitiks Lietuvių bendrinės kalbos normas ir bus suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija (VLKK).
Pasak ūkio ministrės, viena svarbiausių šios Vyriausybės užduočių - sudaryti kuo palankesnes sąlygas, kad Lietuvoje kurtųsi kuo daugiau naujų verslų ir didėtų darbo vietų skaičius.
B. Vėsaitė atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, juridinį asmenį galima įregistruoti per vieną darbo dieną, tačiau, įsigaliojus minėtojo nutarimo punktui, VLKK pateikus neigiamą nuomonę dėl juridinio asmens pavadinimo, juridinio asmens steigimo laikas pailgės.
Ūkio ministrės pasirašytame kreipimesi taip pat rašoma, kad, jei minimo Vyriausybės nutarimo nuostata įsigalios, bus suvaržyta teisė laisvai pasirinkti tinkamą juridinio asmens pavadinimą, kai veiklą numatoma vykdyti užsienio rinkose ar pritraukti užsienio partnerių į Lietuvos rinką.
„Mano nuomone, reikia visomis priemonėmis skatinti Lietuvos įmonių eksporto vystymą, remti informacinių technologijų startuolių iniciatyvas, o ne sudaryti kliūčių tokių verslų pradžiai ir sėkmingai plėtrai. Būtent pastariesiems ir yra labai svarbu, kad jų sukurtų įmonių pavadinimai būtų aiškiai suvokiami tarptautinėje rinkoje“, - sako B. Vėsaitė.
Kreipimesi Vyriausybei yra išreiškiama abejonė ir klausiama, kokią neigiamą įtaką daro anksčiau registruotų juridinių asmenų pavadinimai kaip „GetJarBaltic“, „Agrovet“, „Lesto“, „PixelmatorTeam“, „Litexpo“, kadangi šie juridinių asmenų pavadinimai po nutarimo įsigaliojimo jau negalėtų būti registruojami.
