Blogų žinių pateikusi darbo grupė siūlo ir saldainių – didinti neapmokestinamą pajamų dydį mažiau uždirbantiems gyventojams.
Ekspertai palaidojo daugelį populistinių dabartinių valdančiųjų partijų pažadų, dalintų prieš praėjusius Seimo rinkimus.
Neketinama įvesti progresinių gyventojų pajamų mokesčio tarifų, pridėtinės vertės mokesčio lengvatų mėsai ir kitiems produktams bei paslaugoms.
Tačiau premjeras Algirdas Butkevičius antradienio pavakarę pareiškė, kad ne visi ekspertų pasiūlymai bus priimti. Nors darbo grupėje dirbo savo srities profesionalai, premjeras mano, kad ne visi pasiūlymai valdančiajai daugumai bus tinkami. Kokių pasiūlymų bus atsisakyta, jis nedetaliazvo. Esą tai spręs valdančiųjų partijų vadovai.
Didins mažiausiai uždirbančių algas
Nepritarusi progresinių gyventojų pajamų mokesčių įvedimui darbo grupė mokesčių progresyvumą bandys taikyti didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Dėl to mažiausiai uždirbantiems gyventojams atlyginimai nuo kitų metų šiek tiek padidės.
Šiuo metu „popieriuje“ uždirbantiems 1000 litų gyventojų pajamų mokestis neskaičiuojamas nuo 430 litų. Kuo daugiau žmogus uždirba, tuo labiau NPD mažėja.
Pavyzdžiui, uždirbantiems 2 tūkst. litų taikomas 230 litų NPD, 2,5 tūkst. litų – 130 litų NPD. Neapmokestinamasis pajamų dydis netaikomas uždirbantiems 3150 litų ir daugiau.
Kiek didės NPD premjero patarėjas ir darbo grupės vadovas Stasys Jakeliūnas neatskleidė. Tačiau jis sako, kad NPD dydis turėtų augti pastebimai. NPD ir toliau bus taikoma uždirbantiems ne daugiau kaip 3150 litų.
Seimui idėjos nepatiks?
Vienas iš darbo grupės siūlymų – įvesti „Sodros“ mokesčio lubas. Jos turėtų sudaryti 5 valstybės draudžiamųjų pajamų dydžius. Šiuo metu tai sudarytų 7440 litų. Tai reiškia, kad uždirbantiems daugiau nuo šios sumos mokėti „Sodros“ mokesčio žmogui ir darbdaviui nereikėtų.
S. Jakeliūnas pripažįsta, jog ši idėja Seimo daugumai, ypač socialdemokratams, gali nepatikti.
Toks sprendimas būtų logiškas, nes šiuo metu apskaičiuojant maksimalią pensiją remiamasi tuo pačiu dydžiu, tai yra, jei žmogus uždirba dar daugiau, jo pensija dėl to nedidėja. Todėl būtų logiška įmokas susieti su galimomis išmokomis.
Tiesa, patys ekspertai kiek abejoja, ar ši idėja valdantiesiems gali patikti, nes Seimas dar praėjusią savaitę didele balsų persvara atmetė panašią Liberalų sąjūdžio siūlytą idėją. Tiesa, liberalų siūlyta suma, nuo kurios nebūtų skaičiuojami mokesčiai, buvo daug mažesnė – apie 5000 litų.
„Sodros“ mokesčio lubų įvedimą remia investuotojų organizacijos. Verslininkai sako, kad tokia tvarka būtų palankesnė Lietuvoje kuriant darbo vietas geriems ir brangiai apmokamiems specialistams.
"Manome, kad lubų įvedimas paskatins didesnės pridėtinės vertės įmonių steigimąsi ir žmonių dalyvavimą „Sodros“ sistemoje", - kalbėjo darbo grupės vadovas.
Biudžete atsivers skylėEkspertai skaičiuoja, kad padidinus NPD ir įvedus „Sodros“ mokesčio lubas valstybės pajamos pirmaisiais metais sumažėtų apie 1 milijardu litų.
Kaip kompensuoti šiuos nuostolius, neaišku.
Kol kas apsispręsta siūlyti apmokestinti gyventojų pajamas iš indėlių, parduotų vertybinių popierių, taip pat pajamas gautas už juridiniams asmenims suteiktas paskolas. Svarstoma, kad mokesčiai būtų pradėti skaičiuoti nuo 10 tūkst. litų viršijančių pajamų.
Būsimo mokesčio tarifas dar nėra aiškus. S. Jakeliūnas sako, kad jis galėtų sudaryti apie pusę ar du trečdalius gyventojų pajamų mokesčio tarifo.
Tačiau valstybės pajamos iš šio mokesčio būtų pakankamai nedidelės. Ekspertai dar svarstys galimybę įvesti visuotinį nekilnojamojo turto ir automobilių mokestį.
PVM lengvatas laidoja
Ekspertai nepritaria naujų PVM lengvatų įvedimui maistui ir kitiems produktams ar paslaugoms. S. Jakeliūnas sako, kad vartotojas sumažinus mokesčius realios naudos beveik nepajaučia. Tačiau darbo grupė dar neatmetė galimybės įvesti PVM lengvatos viešbučių paslaugoms. Kadangi juose dažniausiai gyvena užsieniečiai ir šios paslaugos prilyginamos eksportui. Tačiau viešbučių verslo atstovų įtikinėjimai, kad įvedus lengvatą turistų Lietuvoje padaugės, ekspertų dar neįtikino. Jie prie šio klausimo dar gali sugrįžti vėliau. Esą turistų skaičių lemia ne tik pigūs viešbučiai, bet ir geras susisiekimas, tinkama šalies turizmo infrastruktūra. Kalbėdamas apie šiuo metu galiojančias PVM lengvatas, S. Jakeliūnas pripažino, kad ateityje reikėtų panaikinti lengvatą būsto šildymui, nes ji šiuo metu nėra socialiai teisinga.
„Lengvata taikoma ir dideles ir mažas pajamas gaunantiems gyventojams, o kai kurie ja net negali pasinaudoti, todėl ji ateityje turėtų būti panaikinta“, - kalbėjo S. Jakeliūnas. Jis turėjo mintyje pavyzdžius, kai lengvata netaikoma savo būstą šildantiems malkomis ar anglimis. Ekspertai mano, kad šiuo metu naikinti lengvatą būtų ankstyva, nes tai taps didele našta daliai gyventojų – šildymas brangtų dešimtadaliu. Todėl lengvatą reikėtų panaikinti, kai sumažės sąskaitos už šildymą. Kada tai bus - neaišku.
Perdėlios pajamų mokesčius
Darbo grupė siūlo Vyriausybei keisti gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčių struktūrą. Gyventojų pajamų mokestį siūloma didinti, o „Sodros“ mokestį – mažinti. Sveikatos draudimo mokestį siūloma sujungti su gyventojų pajamų mokesčiu.
S. Jakeliūnas sako, kad dėl šių pakeitimų reali mokestinė našta gyventojams nepasikeis, tik mažės mokesčių skaičius. Gyventojų pajamų mokestis gali didėti nuo 15 iki 20 proc, socialinio draudimo mokestis galėtų mažėti iki 23 proc.
Tiesa, kai kurie darbo grupės nariai baiminasi, kad perdėliojant mokesčius jų našta gali nepastebimai ir padidėti.
Taip pat siūloma, kad darbdavio sumokami „Sodros“ mokesčiai būtų įskaičiuoti į darbuotojo atlyginimą „popieriuje“, kad žmogus realiai žinotų, kiek jie uždirba ir kokius mokesčius už juos sumoka darbdavys.
Keis pensijų skaičiavimo sistemą
Darbo grupė taip pat ieškojo būdų, kaip pagerinti situaciją skolose paskendusioje „Sodroje“. Bazinių pensijų mokėjimas iš „Sodros“ gali būti perkeltas į valstybės biudžetą. Jam gali būti perleistos ir visos 10 mlrd. litų perkopusios „Sodros“ skolos. Norint, kad bazinės pensijos būtų mokamos iš valstybės biudžeto, bus didinamas gyventojų pajamų mokestis.
Po šio sprendimo, anot S. Jakeliūno, „Sodra“ bus apsivaliusi nuo skolų ir įgis daugiau žmonių pasitikėjimo. Siūloma „Sodros“ sistemoje įvesti virtualias sąskaitas, kurias S. Jakeliūnas prilygina privatiems antros pakopos pensijų fondams.
Siūloma, kad kiekvienas žmogus „Sodroje“ turėtų savo virtualią sąskaitą, kurią galėtų kontroliuoti – matyti, kiek sumoka mokesčių, kokios pensijos gali tikėtis ateityje. „Virtualios sąskaitos dar labiau sustiprins iliuziją, kad „Sodra“ kaupia pinigus. Ji nieko nekaupia, nes pinigus surenka ir iškart išdalija. Esmės tokia nauja tvarka nekeis, nes pinigų „Sodroje“ dėl to nepadaugės. Taip pat neaišku, iš kur valstybė gaus pinigų šiai reformai“, - tokius argumentus teikia šiai idėjai besipriešinantys darbo grupės nariai.
Įžvelgia žalą ekonomikai
Darbo grupės išvadoms pritaria ne visi joje dirbantys ekspertai. Jie siūlo nedidinti ir neįvedinėti naujų mokesčių, nes biudžeto praradimus kompensuos mažėjanti šešėlis ir ekonomikos augimas.
Lietuvos laisvos rinkos instituto (LLRI) ekspertė Kaetana Leontjeva sako, kad įvedus „Sodros“ lubas mokesčių praradimą kompensuos naujai sukurtos darbo vietos. Todėl ji ragina ieškoti rimtų investuotojų, kurie darbuotojams mokėtų didelius atlyginimus.
Anot LLRI, sprendimas apmokestinti palūkanas ir visas investicines pajamas mažintų paskatas taupyti ir investuoti.
„Palūkanų apmokestinimas baustų atsakingus ir taupančius gyventojus ir skatintų gyvenimą šia diena, nes dalis palūkanų atitektų biudžetui. Neteisinga, kad taupantis gyventojas per savo gyvenimą sumokės daugiau mokesčių, negu tokias pat pajamas uždirbęs ir jas iškart išleidęs jo kaimynas. „Eurostat“ duomenimis, taupymo lygis Lietuvoje yra antras žemiausias visoje Europos Sąjungoje, tad pavojinga dar labiau mažinti paskatas taupyti“, – teigia ekspertė.
„Nors mokestis būtų įvedamas siekiant padidinti biudžeto pajamas, pirma, neatlikta skaičiavimų, kiek pajamų tai atneštų, antra, papildomų pajamų gali ir nebūti, nes lėtėtų ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas, mažėtų patrauklumas investuotojams. Todėl siūlome laikinus galimus biudžeto netekimus kompensuoti įvykdant biudžeto programų auditą, atsisakant neefektyvių, nereikalingų biudžeto programų ir naikinant besidubliuojančias funkcijas,“ – siūlo K. Leontveva.
Apie šalies mokesčių sistemos situaciją Edmundas Jakilaitis šiandien kalbėsis su mokesčių darbo grupės vadovu premjero patarėju Stasiu Jakeliūnu 17 val. 20 min. laidoje „Lietuva tiesiogiai“ per „Lietuvos ryto“ televiziją.
