Naujos, griežtesnės priežiūros taisyklės bankams juos privers didinti kapitalą. Tai – ne tik papildomos išlaidos. Kai kurie Europos bankai jau paskelbė, jog griežtesnė priežiūra gali pakenkti kreditavimo rinkai ir pasauliniam ūkiui.
Bankų priežiūros pokyčiai neaplenks ir Lietuvos. „Swedbank” prognozuoja, kad 15 proc. kapitalo pakankamumo dydis bus minimalus bankų sektoriaus standartas. Dabar Lietuvos banko nustatytas minimumas siekia 8 procentus.
Analizuojant pastarųjų 5 metų duomenis matyti, kad kapitalo pakankamumas išliko aukštas nuo pat pasaulinės finansų krizės pradžios.
„Šalies bankų sistemos pirmojo lygio kapitalo pakankamumo rodikliai pagerėjo. Tam įtakos turėjo ir Ūkio banko bei „Snoro” pasitraukimas iš rinkos, nes šie bankai buvo mažiau kapitalizuoti”, – sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.
Nuo 2008 metų pradžios komerciniams bankams Lietuvoje taikomi nauji kapitalo pakankamumo skaičiavimo reikalavimai, parengti pagal ES direktyvas. Jais vadovaudamiesi bankai skaičiuoja ne tik reguliuojamojo kapitalo poreikį, bet ir vertina vidaus kapitalo pakankamumą.
Griežtesnės taisyklės bankus verčia veržtis diržus visoje Europoje ir vis akyliau vertinti paskolos prašytoją. Didieji Vakarų bankai „Credit Suisse”, „BNP Paribas” ir „Deutsche Bank” jau kreipėsi į Bazelio bankų priežiūros komitetą dėl būsimų griežtesnių reikalavimų, kurie įsigalios 2014 metais.
Jie įspėjo, kad tai gali pakenkti kreditavimo rinkai. Nors Lietuvos komerciniai bankai ir jų centrai Skandinavijoje dar taip nepasielgė, matyti, kad rengiasi ir jie.
Vienas įrodymų – menkas skolinimas. Kitaip tariant, bankai sėdi ant pinigų maišų, taigi jų likvidumas tapo perteklinis.
„Bankų sektorius galimai rengiasi naujoms, griežtesnėms Bazelio bankų priežiūros komiteto ir Europos Sąjungos kapitalo direktyvoms įgyvendinti. Todėl negali prisiimti per didelės ir nepamatuotos rizikos, mažina prisiimamos rizikos mastą”, – teigė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius V.Valvonis.
Pasak jo, po krizės bankai vis dar taiko griežtesnius kreditavimo standartus, ypač kai kuriems sektoriams. „Todėl susiklostė tokia padėtis, kad pinigų bankuose yra, tačiau dėl minėtų priežasčių jie nevirsta paskolomis”, – teigė Lietuvos banko atstovas.
Komercinių bankų atstovai nurodė, jog ir Lietuvos gyventojai bei verslas po krizės tapo kur kas atsargesni.
„Jie tapo gerokai konservatyvesni: skolinimas sulėtėjo, imta labiau taupyti.
Nebūdamos užtikrintos dėl savo perspektyvų įmonės nepradeda naujų projektų, neinvestuoja į savo gamybos pajėgumo plėtrą”, – pasakojo „Swedbank” finansų tarnybos vadovas Marius Adomavičius.
Pavyzdžiui, pagal naujausius įmonių apklausų duomenimis, daugiau nei 80 procentų iš verslo plėtrą planuojančių įmonių investuoti ketina be bankų pagalbos.
Be to, gyventojai skeptiškiau vertina savo galimybes investuoti į nekilnojamąjį turtą ar ne pačias būtiniausias prekes. „Dėl to paskolų portfelis kelerius metus mažėjo ir tik pastaruoju metu stabilizavosi ar nedaug augo”, – pažymėjo M.Adomavičius.
O indėlių portfeliai komerciniuose bankuose, priešingai nei paskolos, nuolat augo. Mat pastebėtas tiesioginis ryšys tarp gyventojų noro taupyti ir sudėtingų ūkio sąlygų.
Blogėjant ekonominei padėčiai, namų ūkiai yra linkę atsisakyti vartojimo ir smarkiai susiveržti diržus. Tai buvo matyti ir sunkmečiu.
„Dėl to gerėja bankinės sistemos paskolų ir indėlių santykis.
Pavyzdžiui, „Swedbank” Lietuvoje jis mažesnis nei 100 proc. Tai atitinkamai mažina Lietuvos finansinių institucijų priklausomybę nuo tarptautinių kapitalo rinkų, kurios neramiais laikais būna permainingos”, – aiškino „Swedbank” finansų tarnybos vadovas M. Adomavičius.
Tokia situacija, pasak jo, sudarė prielaidas užsienio kapitalo bankams iš pirminių bankų grąžinti anksčiau paimtas ir perskolintas Lietuvoje lėšas, nors tai mūsų šalyje ir sulaukia kritikos. Beje, yra apskaičiuota, kad pirminiai bankai Švedijoje neatsiėmė maždaug 25 proc. lėšų, investuotų Lietuvoje prieš krizę.
Akivaizdu, kad didieji Lietuvoje veikiantys bankai turbūt ir toliau naudosis galimybe grąžinti pirminiams bankams dideles paskolų sumas ir taip reguliuoti savo likvidumą.
Čia svarbu pabrėžti ir panašumus su globaliomis tendencijomis: perteklinis likvidumas šiuo metu yra būdingas ir tarptautinėms rinkoms – pinigų yra daug ir jie santykinai pigūs. Bet bankų pajamos iš palūkanų mažėja. Mat prieš krizę didžiąją dalį bankų pelno sudarė augęs skolinimas ir dėl to didėjusios pajamos iš palūkanų.
Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas įsitikinęs, kad griežtesni kapitalo reikalavimai reiškia papildomus sąnaudas bankams.
„Vadovaujantis logika, skolinimas turėtų brangti”, – „Lietuvos rytui” sakė S. Kropas.
Asociacijos vadovas mano, kad iki 2020 m. pabaigos bankai turės ieškoti būdų, kaip padengti didėjančias kapitalo sąnaudas, o skolinimą išlaikyti patrauklų. „Manau, kad šiuo metu bankai tikrai sugebėtų tenkinti didėjančią paskolų paklausą, jei tokia atsirastų”, – sakė S.Kropas.
Bankininkai teigia, kad iš krizės galima kai ko pasimokyti. Pavyzdžiui, „Swedbank” išskyrė vartojimo ir būsto paskolas privatiems asmenims.
„Jos buvo gerokai mažiau rizikingesnės ir nuostolingesnės nei paskolos ar išperkamosios nuomos paslaugos, suteiktos verslo įmonėms”, – atskleidė M. Adomavičius.
Kredito reitingai
Balandžio pradžioje buvo paskelbta, kad kredito reitingų agentūra „Fitch” pagerino Lietuvos skolinimosi reitingą. Ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingą agentūra padidino nuo BBB iki BBB+, o ilgalaikio skolinimosi vietos valiuta reitingą – nuo BBB+iki A-.
Bankai atidžiai stebi, kaip reitinguojamos ne tik valstybės, bet ir jie patys. Tačiau bankų Lietuvoje kredito reitingai neturi didelės įtakos banko patrauklumui. Tuo įsitikinęs „Swedbank” finansų tarnybos vadovas M. Adomavičius.
Pasak jo, tik kai kurios stambesnės įmonės turi vidaus apribojimų laikyti lėšas banke su nustatytu konkrečiu kredito reitingu, bet tokių atvejų nėra daug. Kartais verslas renkasi banką pagal tai, koks reitingas suteiktas visai grupei, kuriai priklauso bankas.
Be to, pirminių bankų didesnis kredito reitingas sudaro prielaidas jų valdomiems bankams Lietuvoje turėti geresnę prieigą prie „pigesnių” pinigų. O tai yra akivaizdus privalumas klientams.
„Investuotojai ar kreditoriai stebi kredito reitingus ir jais remiasi nustatydami skolinimo ir bankų finansavimo sąnaudų kainą. Jei reitingas prastas, bankui brangiai kainuoja pasiskolinti iš finansų rinkos dalyvių.
Kuo reitingas geresnis, tuo banku labiau pasitikima, tad jo skolinimasis rinkoje pigesnis”, – aiškino Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius V. Valvonis.
