Pamažu kyla ir pieno produktų kainos parduotuvių lentynose. Tą pirkėjai apčiuopia, į krepšelius kraudami tuos pačius gaminius. Pavyzdžiui, varškės sūrelis, prieš mėnesį kainavęs 1,19 lito, pastaruoju metu pabrango iki 1,29 lito. Ne per seniausiai 10 centų pabrango ir litras 3,4 proc. riebumo pieno.
Pieno ūkių savininkai, atvirkščiai, kiekvieną pavasarį susigūždavo, laukdami iš perdirbėjų žinios apie mažėsiančias pieno supirkimo kainas. Karves išginus į lauką, apskritai pieno supirkimo kaina smukdavo penktadaliu.
Kovą perdirbėjai ir šiemet pasėjo žinią, kad žaliavos supirkimo kaina smuks. Mat Rusija tuo metu užkirto duris pieno produktų eksportui iš Vokietijos, ir Europoje susikaupė pieno gaminių perteklius.
Tačiau išsiuntinėję ūkininkams įspėjimus, vėliau, sutartyse, gamintojai supirkimo kainos nebekeitė. Į Europos pieno produktų rinką atvilnijo žinia apie sausras Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje. Jose pieno miltų ir išrūgų kainos smarkiai pakilo.
„Pieno produktų sandėliai – jau tušti. Gaminių kainos kyla“, - perdirbėjai šiuo metu ūkininkus ramina, kad žaliavos supirkimo kainų nebekarpys.
Daugiausia moka didiesiems
Pieno perdirbimo įmonė „Pieno žvaigždės“ eksportuoja daugiau kaip 50 proc. pieno produktų.
„Esame priklausomi nuo tendencijų pasaulio rinkose. Nors tradiciškai pavasarį ir vasarą pieno supirkimo kaina Lietuvoje mažėdavo, šiemet to nebus. Gegužę ji bus didesnė, nei prieš metus. Tačiau kokios pieno supirkimo kainos bus vasarą, nulems pokyčiai rinkose“, - sakė „Pieno žvaigždių“ atstovė Virginija Žygienė.
Ši įmonė už natūralaus pieno kilogramą ūkiams vidutiniškai moka 1,099 lito. Centu kitu mažiau (1,073 lito) jiems atseikėja bendrovė „Marijampolės pieno konservai“, „Rokiškio sūris“, - 1,054 lito. Smulkesni supirkėjai žemdirbiams nėra tokie dosnūs. Už pieno kilogramą jie moka 0,7-0,9 lito. Tačiau didžiosios įmonės pas juos nė negina savo pienovežių.
Moka brangiau
Anot pieno perdirbimo įmonės „Rokiškio sūris“ tarybos pirmininko Daliaus Trumpos, šie metai – netipiniai.
„Už pieną žemdirbiams šiuo metu mokame 10 proc. daugiau nei pernai gegužę. Pernai rudenį supirkimo kaina radėjo kilti, ir kilo iki šiol. Bet negaliu garantuoti, kad taip bus ištisus metus“, - sakė D. Trumpa.
Jo teigimu, pieno rinkoje trūksta. Perdirbėjai be vargo gali perdirbti ir 2 mln. tonų per metus ir be vargo parduoti produktus. Tačiau Lietuvos pieno ūkiai kol kas neišnaudoja suteiktos 1,7 mln. tonų kvotos, - per metus pieno primelžiama mažiau.
„Supirkimo kainas keliame ir mes. Bet šiuo metu dar dažnai jomis manipuliuojama.
1,38-1,4 lito už kilogramą – tokia yra šiuo metu vidutinė pieno supirkimo kaina ES. O produktų kainos pastaruoju metu kas mėnesį kyla aukštyn. Bet ateis laikas, kad jos grįš ten, kur buvę. Sugrąžinti teks ir žaliavos kainas“, - sakė bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ vadovas Raimondas Karpavičius.
Pasak Žemės ūkio rūmų pirmininko Andrejaus Stančiko, šiemet taip pat būta grėsmės, kad pieno supirkimo kainos riedės žemyn. Jas sustabdė pasikeitusi situacija pasaulio pieno rinkose, kur produktai sparčiai brangsta.
„Pajamos už pieną ir kitose ES nepadengia jo gamybos sąnaudų. Nors supirkimo kaina didėja, bet sąnaudos auga dar sparčiau. Ir darbo jėga, ir energetika brangsta.
Europos ūkininkai kalba apie tai, kad žaliavinio pieno kilogramas turi kainuoti ne mažiau 0,5 euro (1,72 lito).
Ūkiai turi paskolų, privalo jas grąžinti, tad įtampos netrūksta. Gerai bent jau tai, kad pieno produktams brangstant pasaulio rinkose, žaliavos kainų mūsų šalies perdirbėjai šiemet nenusmukdė“, - sakė A. Stančikas.
Beldžiasi į EK
Pasak žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos, pieno perdirbimo įmones iš ūkių pasiekiančio pieno kiekis pastaruosius kelerius metus nesumenko tik todėl, kad ūkininkai selekcijos būdu atsirinko didesnio produktyvumo gyvulius. Bet karvių kiekis per pastaruosius ketverius metus sumažėjo kone penktadaliu.
„Jei niekas nesikeis, pieno pradės trūkti. Iš užsienio daug jo neprisivešime. Todėl būtina stiprinti gyvulininkystę“, - sakė V.J ukna.
Žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio rūmai su pieno perdirbimo įmonėmis suskubo aptarti ne tik pieno sektoriaus prognozių, bet ir sutarti, kaip paremti gyvulininkystę, o kartu – padidinti pieno gamybą.
Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama pritarti Lietuvos kaimo plėtros 2007—2013 metų programos pakeitimams. Ir gyvulininkystės sektoriui papildomai skirti apie 60 mln. litų paramos investiciniams projektams, pavyzdžiui, fermoms įrengti.
