Alvydas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Savaičių savaites praleisdavo užsienyje, vairuodamas krovininį automobilį. Lenkija, Vokietija, Prancūzija, Italija. Dar būdamas kelyje telefono žinute Alvydas dažnai gaudavo nurodymą, kur važiuoti toliau. Rašydavo Vida, vadybininkė ar dispečerė, per ją bendraudavo su darbdaviu. Darbo užmokestis buvo neblogas, išeidavo apie keturis–penkis tūkstančius litų per mėnesį, jeigu tą mėnesį būdavo daug reisų.
Alvydas stengėsi skaičiuoti, kiek jam mokama, nes mokėjimai būdavo įvairūs: kažkiek į banko sąskaitą, kažkiek duodavo prieš išvykstant į reisą, kažkiek sumokėdavo grynaisiais po reiso. Tiesa, paskutinius kelis mėnesius direktorius likdavo skolingas, nuolat žadėdavo atsiskaityti, bet vėliau reikėdavo išvažiuoti į reisą, atsiskaitymo diena būdavo atidedama. Taip ir bėgo laikas.
Pirmas žingsnis – tinkamai įteikti prašymą
Kai darbdavio nesumokėta skola perkopė keturis tūkstančius, nuolat raginamas žmonos Alvydas nusprendė palikti bendrovę. Parašė prašymą atleisti iš darbo, sėdo su žmona į automobilį, pakeliui dar paėmė pavėžėti iki miesto kaimynę Petrutę. Prie bendrovės būstinės moterys liko laukti automobilyje, o Alvydas nunešė prašymą. Direktoriaus, kaip visada, nebuvo (jis turi keletą verslų ir daugybę reikalų, jo kabinetas – kitoje miesto pusėje). Taigi prašymą Alvydas įteikė Vidai, vadybininkei ar dispečerei, sakydamas:
- Palieku prašymą. Algos nemoka už kelis mėnesius, atsibodo tie pažadai, daugiau nedirbsiu!
- Alvydai, aš tokia pati eilinė darbuotoja, kaip ir tu, aš nežinau, kada šefas pasirodys, geriau nuvežk jam pats į Žaliakalnį.
- Aš pasakiau – atsibodo! Perduok jam kaip nors.
Automobilyje į žmonos klausimą Alvydas atsakė, kad prašymą paliko ir dabar yra laisvas. Jie buvo girdėję, kad darbdavys, neatsiskaitęs su darbuotoju paskutinę jo darbo dieną, turi mokėti vidutinį atlyginimą už kiekvieną dieną, kol visiškai atsiskaitys. Puiku, būni sau namuose, o pinigai kapsi. Dabar jau direktoriaus problema su juo atsiskaityti – kuo ilgiau dels, tuo direktoriui blogiau.
Daugiau darbe Alvydas nesirodė. Po kelių savaičių priėmė pasiūlymą įsidarbinti kitoje bendrovėje ir vėl išvyko į reisą. Nors praėjo du mėnesiai, pinigų nebuvo.
Alvydas rado advokatę ir surašė ieškinį, kuriuo prašė priteisti darbo užmokesčio skolą ir dar visą darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Be to, advokatės pasiūlymu, paprašė priteisti dviejų mėnesių išeitinę išmoką, nes Alvydas išėjo iš darbo ne todėl, kad pats to norėjo, o dėl to, kad laiku nebuvo sumokėta alga. Reikalavimas tikrai nemenkas – apie 20 tūkst. litų.
Gautas direktoriaus atsiliepimas į ieškinį nemaloniai nustebino. Direktorius rašė, kad Alvydas atleistas iš darbo už pravaikštas, todėl jokia išeitinė kompensacija jam nepriklauso.
Teisme bloga Alvydo nuojauta pasitvirtino.
- Kokį pareiškimą jūs palikote darbdaviui? – paklausė teisėja.
- Kad atleistų iš darbo.
- Ar nurodėte, dėl kokios priežasties norite išeiti iš darbo?
- Dėl kokios priežasties? Savo noru. Ir kad nemoka visos algos.
- Ar parašėte, pagal kokį straipsnį norite būti atleistas?
- Neprisimenu. Gal ir parašiau.
- Ar pasilikote sau prašymo egzempliorių? Ar paprašėte pažymėti, kad darbdavys jį gavo?
- Ne, taigi Vida atsisakė pažymėti, kad gavo.
- Kodėl nėjote į darbą kitą dieną po to, kai palikot prašymą?
- Taigi aš parašiau, kad išeinu nuo tos pačios dienos. Tai turėjo mane ir atleisti.
- Bet atsakovas rašo, kad jokio jūsų prašymo negavo.
- Mano kaimynė gali paliudyti, kad prašymą aš parašiau ir įteikiau!
Prašymo įteikimas nuo darbo neatleidžia
Direktorius dėstė savo versiją:
- Jokio prašymo iš Alvydo, kad jis prašosi atleidžiamas iš darbo, negavau. Taip, Vida dirba vadybininke viename iš padalinių. Ji man nieko neperdavė. Su Alvydu nuolat būdavo problemų: tai vėluoja, tai dingsta nežinia kur kelias dienas, telefonu neatsiliepia. Bet kai nesirodė dvi savaites, pradėjau žymėti pravaikštas. Dar po dviejų savaičių siunčiau jam laišką, kad atvyktų į darbą. Atsakymo negavau. Dar po dviejų savaičių atleidau iš darbo. Taip, už pravaikštas, šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.
– Ar atsiskaitėte su darbuotoju atleidimo dieną?
– Taip, darbo užmokestį pervedžiau į banko sąskaitą. Likau skolingas dienpinigius. Kai ponas Alvydas atvyks atsiskaityti už gautą avansą, sumokėsiu ir likusius dienpinigius.
Darbo sutarties „tyrimas“ teismo posėdyje Alvydą nustebino: parašyta, kad atlyginimas – 1 000 Lt per mėnesį. Kai pasirašė darbo sutartį, Alvydas į tai nekreipė jokio dėmesio. Darbo sutartyje nebuvo nieko, dėl ko lyg ir buvo susitarta: nei kad galėjo neiti kasdien į būstinę, o laukti iškvietimo namuose, nei dienpinigių dydžio, nei jų mokėjimo tvarkos.
Liudytoja Petrutė patvirtino, kad tikrai važiavo su Alvydu į miestą, liko laukti kartu su Alvydo žmona ir matė, kaip Alvydas į biurą nešė prašymą, o grįžęs sakė, kad prašymą padavė ir dabar jau yra laisvas.
Teismo sprendimas sužlugdė Alvydo planą „nubausti“ darbdavį ir gauti daug pinigų. Teismas nusprendė, kad Alvydas tikrai padarė pravaikštas. Kadangi tos pravaikštos tęsėsi kelis mėnesius, tai ir darbo užmokesčio už visą laukimo laiką nepriteisė. Pavyko atgauti tik dienpinigius – dar bylai nesibaigus Alvydas išsiaiškino su direktoriumi dėl gauto ir panaudoto avanso, skirtumą jam išmokėjo į sąskaitą.
Prašymo atleisti iš darbo padavimo faktas taip ir liko mįslė: gal prašymas buvo pateiktas, o gal ir nebuvo. Net jeigu jis ir buvo darbdaviui įteiktas, tai ir vėl neaišku, kokias atleidimo priežastis darbuotojas ten buvo nurodęs.
Kaip durimis trenkti teisingai?
Yra įvairių būdų palikti nemėgstamą darbą. Kaip tai padaryti teisingai? Darbuotojas gali parašyti, kad nori būti atleistas, ir nenurodyti jokių priežasčių. Tačiau reikėtų pasilikti sau įrodymą, kad darbdavys tokį prašymą gavo.
Net ir įteikus prašymą negalima sėdėti namuose, reikia ir toliau eiti į darbą – dar keturiolika dienų, jeigu nesusitarta kitaip su įmonės ar įstaigos vadovu. Jeigu praėjus keturiolikai dienų darbdavys įsakymo atleisti iš darbo nepriima, galima į darbą nebeiti. Tokiu atveju teismas įpareigos darbdavį įforminti atleidimą iš darbo.
Jeigu darbdavys nemoka viso atlyginimo bent du mėnesius iš eilės, galima reikalauti nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių (Darbo kodekso 127 str. 2 d.). Prašyme reikėtų tiesiai taip ir parašyti, kad darbo sutartį darbuotojas nutraukia ne savo noru, bet dėl svarbių priežasčių, „prispaustas“ (nesumokama alga, pašlijo sveikata, nustatytas neįgalumas ir pan.). Įteikus tokį prašymą (būtina pasilikti įrodymą, kad įteikta!) reikia eiti į darbą dar tris dienas.
Po trijų dienų darbdavys turėtų parašyti įsakymą, kad darbo sutartį nutraukia dėl svarbių priežasčių ir išmoka dviejų mėnesių išeitinę išmoką. Jeigu darbdavys įsakymo nepriima, iš darbo neatleidžia, išeitinės pašalpos nemoka? Nebeiti į darbą būtų rizikinga – nežinia ar, ginčui nukeliavus į teismą, pastarasis pripažins, kad svarbios priežastys darbo sutarčiai nutraukti tikrai egzistavo. Jeigu priežasčių nebuvo arba jos buvo nesvarbios, gali paaiškėti, kad darbuotojo neatvykimas tebuvo pravaikštos.
Dar vienas būdas išsiskirti su darbdaviu – nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Susitarimas – tai dviejų asmenų tarpusavyje suderintas sprendimas, kai abu sutinka dėl tų pačių sąlygų. Jeigu darbuotojas parašo prašymą, kad jis nori išeiti iš darbo ir gauti šešių mėnesių kompensaciją, o darbdavys į tai atsako surašydamas įsakymą atleisti iš darbo pačiam prašant (apie jokią kompensaciją nė žodžio neminėdamas), tai čia jokio šalių susitarimo nėra. Darbuotojas turėtų toliau tęsti darbą ir bandyti susitarti iš naujo.
Jeigu jau pavyko susitarti dėl atleidimo pagrindo ir datos, tai paskutinę darbo dieną turi būti užpildyta darbo sutartis ir išmokėti visi priklausantys mokėjimai. Dauguma verslininkų jau žino, kad neatsiskaitę paskutinę dieną gali būti priversti mokėti ir už uždelstą laiką visą darbo užmokestį taip, tarsi darbuotojas ir toliau dirbtų. Vengdami tokios situacijos verslininkai stengiasi sumokėti kuo greičiau, nes pasiteisinimai sunkia finansine padėtimi teismų nesuminkština.
Tačiau Alvydui atsitiko kiek kitaip. Jo darbo sutartyje buvo nurodytas tik 1 tūkst. Lt atlyginimas. Atskaičius mokesčius likę du trečdaliai ir buvo „įmesti“ į sąskaitą tą dieną, kai Alvydas buvo atleistas už pravaikštas. Visa kita turėjo būti mokama kaip dienpinigiai už komandiruotes.
Dienpinigių mokėjimo mechanizmas skiriasi nuo darbo užmokesčio mokėjimo. Išleidžiant į komandiruotę darbuotojui paprastai išmokamas avansas. Grįžęs darbuotojas turi atsiskaityti, kam ir kiek avanso išleido. Jeigu paaiškėja, kad išlaidos komandiruotėje buvo didesnės negu gautas avansas, darbdavys turi primokėti, jeigu atvirkščiai – darbuotojas turi grąžinti avansą. Taigi susitikimas su darbdaviu yra būtinas. Jeigu darbuotojas paliko prašymą ir daugiau nepasirodė, direktorius turi pagrindą sakyti, kad neatsiskaitė dėl paties darbuotojo kaltės – jis neatvyko, todėl buvo neįmanoma suskaičiuoti, kiek tiksliai reikia mokėti.
Skelbiant sprendimą Alvydas nepasirodė. Jo žmona nepatikliai paėmė sprendimo kopiją ir pradėjo maigyti telefono mygtukus. Dar yra galimybė sprendimą apskųsti...
Nuo 2013 m. sausio 1 d. darbo ginčai (nesutarimai tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo užmokesčio, darbo sąlygų keitimo, atostogų suteikimo ar nesuteikimo ir pan.) pirmiausia turi būti nagrinėjami teritoriniu principu prie Darbo inspekcijų įsteigtose darbo ginčų komisijose. Tik nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu darbuotojas arba darbdavys gali pareikšti ieškinį teisme.
Tiesiogiai teismuose, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, palikti nagrinėti tik ginčai dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva (taip nušalinti galima neblaivų ar apsvaigusį darbuotoją), dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, iniciatyva (taip nušalinti gali pareikalauti prokuroras) ir dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.
2012 m. Kauno apylinkės teisme (Kauno miesto ir Kauno rajono teismuose kartu) buvo nagrinėjamos 66 bylos dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir 1 byla dėl nušalinimo nuo darbo, 2011 m. – 78 bylos dėl atleidimo iš darbo, 2010 m. – 155 bylos. 2009 m. nagrinėta 90 bylų dėl atleidimo iš darbo ir 1 byla dėl nušalinimo, 2008 m. – 53 bylos dėl atleidimo iš darbo ir 1 byla dėl nušalinimo, 2007 m. – 40 bylų dėl atleidimo iš darbo ir 1 byla dėl nušalinimo.
* * *
Diana Labokaitė yra Kauno apylinkės teismo teisėja
