Dar kuklesnė prekyba turguje tampa šaltuoju metu laiku. Nei pirkėjai nori šalti lauke, nei pardavėjai – ilgai mindžikuoti.
„Šiemet kaip niekad prekybai koją pakišo ilgai užsibuvusi žiema“, - sakė turguje kas rytą savo gaminius ant prekystalių išdėliojantys žmonės.
Keičiasi ir turgaus veidas. Žmonės vis rečiau turguose, ypač – esančiuose rajonuose, perka pieno, mėsos ar kiaušinių. Užtat namo iš turgaus parsigabena ne maisto prekių.
Situacija prastėja
„Prasta situacija. Iš tikrųjų vis mažiau prekių beparduodama turguje. Jei anksčiau laisvų prekybos vietų pardavėjams tekdavo laukti eilėse, šiemet, pirmąjį ketvirtį, turgus buvo bemaž tuščias.
Daugybė laisvų prekybos vietų buvo ir lauke, ir pavilijone, kur prekiaujama mėsos produktais“, - sakė Utenos turgavietę valdančios įmonės „Utenos prekyba“ ekonomistė Neringa Misiūnienė.
Apskritai šiemet vietą prekybai (leidimą metams) Utenos turgavietėje yra įsigiję vos 60 žmonių, nors prekybai yra skirta 520 vietų. Visi kiti, anot N. Misiūnienės, leidimus dažniausiai perka tik vienai dienai.
Statistikos departamento duomenimis, palyginti 2012 ir šių metų pirmuosius ketvirčius, Utenos apskrities turgavietės yra vienos tų, kuriose labiausiai – kone 39 proc. sumažėjo apyvarta.
Užsitęsę šalčiai išgindavo iš turgaus net ir tuos pardavėjus, kurie turėjo ilgalaikius prekybos leidimus.
Toks leidimas kainuoja 3-15 litų. Jos dydis priklauso ir nuo prekybos vietos, ir nuo prekių rūšies, ir nuo savaitės dienos. Anot ekonomistės N. Misiūnienės, apyvarta turgavietėse apskritai traukiasi.
„Net ir Utenos automobilių turguje – sąstingis. Pirkėjų vos vienas kitas. Žmonių algos juk tarsi užšalusios. Ir Utena – ne išimtis“, - svarstė N. Misiūnienė.
Pavyzdžiui, sekmadieniais ir pirmadieniais Utenos turgavietėje savo pozicijas jau kovą užimdavo padėvėtų prekių pardavėjai. O šiemet jie tik dabar pradeda krutėti. „Prasta padėtis“, - patikino pašnekovė.
Vos pakruta
„Vos vos laikomės. Kasmet apyvarta mažėja ir mažėja“, - patikino Marijampolėje maisto produktais prekiaujančio Degučių turgaus vadovas Jonas Kvedaras.
Šiame turgelyje lenkiškų maisto produktų – nė ženklo. Anot J. Kvedaro, tiems, kam tokių prekių reikia, sėda į automobilį ir sulaksto už 40 kilometrų esančią Lenkiją.
„Mūsų turgelyje žmonės labiau dairosi lietuviškų kaimiškų lašinių ir pieno produktų. Tik Lietuvos gamintojų – įmonių maisto produktais jame prekiaujama. O tokių žmonių, kurie patys juos gamina ir patys parduoda, tėra keturi“, - sakė J. Kvedaras.
Jo teigimu, turgaus prekeiviams sunku atremti prekybos centrų konkurenciją. O jų mieste pridygo lyg grybų. Kur pasisuksi, ten po parduotuvę.
Anot J. Kvedaro, ūkinėmis prekėmis prekiaujančioms turgavietėms gal kiek lengviau. Nes žmonės jose pigiau nei parduotuvėse gali nusipirkti buityje reikalingų prekių. Turgavietės - apytuštės
„Kuo šiltesni orai, tuo, kaip ir kasmet, turguje daugiau ir pirkėjų, ir pardavėjų“, - užsiminė sostinės Kalvarijų turgų valdančios grupės (KTVG) atstovė. Jos teigimu, bendrovė rūpinasi tik leidimų prekiauti išdavimu. O kokią apyvartą pasiekė plotą nuomojantys ūkininkai ar įmonės, tai – tik jų pačių reikalas.
Vis dėlto, palyginti 2012-ųjų ir šių metų pirmųjų ketvirčių Statistikos departamento sukauptus duomenis, labiausiai prekyba augo Marijampolės apskrities (13 proc.), Kauno apskrities (8,2 proc.) ir Vilniaus (3,4 proc.) turgavietėse.
Kita vertus, iš visų už 226 mln. litų, turgavietėse išleistų per šių metų pirmąjį ketvirtį, daugiausia (apie 73 mln. litų) žmonės paliko Vilniaus turgavietėse. Nors Marijampolės apskrities turgavietėse apyvarta ir sparčiausiai padidėjo, ji per tris pirmuosius šių metų mėnesius sudarė 3,52 mln., o Utenoje – 3,53 mln. litų.
Tikėtina, kad didžiųjų miestų turgavietėse pardavimą aukštyn kilstelėjo patys miestiečiai. Jie paiso mados ir apsipirkti maisto produktų kas savaitgalį vis dar traukia į turgų.
Perka, bet ne maistą
Statistikos departamento duomenimis, per metus, palyginti 2012-ųjų pirmojo ketvirčio duomenis su analogišku laiku šiemet, Lietuvos turgavietės pasistiebė tik prekyba ne maisto produktais.
Maisto prekės, augalai ir gyvūnai vis mažiau sulaukia pirkėjų dėmesio. Prekyba jais minėtu laiku susitraukė 0,4 procento. Mažėjo kiaušinių (kone 15 proc.), daržovių, bulvių, pieno ir jo produktų, mėsos pardavimas. Tikrojo, ūkininkų turgaus veidą keičia tokiai prekybai ne itin būdingos prekės. Turgavietėse žmonės ieško ir randa skalbimo priemonių ir buitinės chemijos prekių. Ir jų perka vis daugiau. Palyginti 2012-ųjų ir šių metų pradžios duomenis, tokių prekių apyvarta šiemet per pirmąjį ketvirtį padidėjo kone trečdaliu – 29 procentais.
Drabužiai, avalynė, kilimai, kiliminės dangos, tapetai, vaizdo ir garso aparatūra, kompiuteriniai žaidimai, kosmetika, baldai. Tokių prekių pardavėjai dėmesiu negalėtų skųstis. Jų apyvarta pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 129 mln. litų. Ir, palyginti su 2012-ųjų pradžia, ūgtelėjo 3,5 procento.
Statistikos departamento duomenimis, „ant bangos“ išsilaikė ir tie pardavėjai, kurie prekiavo kosmetika ar higienos reikmenimis. Tokių prekių apyvarta padidėjo apie 13 procentų. Kone 9 proc. paaugo ir elektrinių buitinių prietaisų bei aparatų pardavimas.
