Iki šiol Lietuvoje gaji nuomonė, kad paštininkams derėtų užsiimti tik įprasta veikla: nešioti laiškus ir spaudos leidinius, skyriuose – priimti laiškus ir siuntinius, parduoti pašto ženklus ar atvirukus.
Tačiau pasaulinė tendencija yra tokia, kad siunčiamos korespondencijos kiekis kasmet sumažėja net 10–15 proc. Tai paaiškinti nesunku: vis daugiau žmonių, įmonių ar valstybės įstaigų atsisako tradicinių laiškų ir visą informaciją savo klientams ar partneriams persiunčia elektroniniu būdu.
Lietuvoje tokio nuosmukio dar nepastebima, tačiau laiškų ir kitokios korespondencijos srautas akivaizdžiai senka.
„Kad Lietuvos paštas išlaikytų savo pozicijas rinkoje ir dirbtų pelningai, būtina ieškoti kitų pajamų šaltinių”, – teigė įmonės generalinė direktorė Lina Minderienė.
Įsigijęs bankrutavusio „Snoro” banko kioskus, anksčiau vadintus „Snoriukais”, Lietuvos paštas juose pradėjo teikti finansines paslaugas su prekės ženklu „Pay Post”.
Šiuo metu „Pay Post” tinklą sudaro 110 skyrių visoje Lietuvoje. Daugiausia jų veikia sostinėje – 30, Kaune – 16, Klaipėdoje – 7. Iki vasaros pabaigos tinkle turėtų atsirasti dar 80 skyrių.
Pirmieji tokie skyriai duris atvėrė baigiantis 2012-iesiems. Netrukus buvo pastebėta, kad gyventojai aktyviai ėmė naudotis čia teikiamomis paslaugomis.
Populiariausia iš jų – įmokų ir mokesčių surinkimas, tačiau čia taip pat siunčiami ir gaunami pinigai, naudojamasi Lietuvos pašto partnerių siūlomomis finansavimo paslaugomis.
Pasak L.Minderienės, daugiausia klientų dėmesio sulaukė „Pay Post” skyriai, įsikūrę didmiesčių miegamuosiuose rajonuose, nes ten arti nėra bankų skyrių ar kitų finansines paslaugas teikiančių įstaigų.
Tačiau „Pay Post” paslaugomis naudojasi ne tik didžiųjų miestų gyventojai: šis tinklas veikia Elektrėnuose, Ignalinoje, Jurbarke, Kazlų Rūdoje, Naujojoje Akmenėje, Kelmėje, Mažeikiuose, Telšiuose, Plungėje, Lazdijuose, Rokiškyje ir dar daugelyje kitų Lietuvos miestų.
Lietuvos paštas jau pastebėjo, kad asmeninius reikalus bendrovės ar „Pay Post” skyriuose gyventojai dažniau tvarko savaitės pabaigoje.
„Stengiamės prisitaikyti prie klientų poreikių, todėl dirbame ir savaitgaliais”, – aiškino L. Minderienė.
Itin svarbi Lietuvos paštui veikla – tarptautinės ir vietos perlaidos, kurias išsiųsti ar atsiimti galima visuose pašto bei „Pay Post” skyriuose. Tūkstančiai Lietuvos žmonių jau spėjo įsitikinti, kad tai itin patogu.
Mat nėra jokios rizikos, kad siuntimo metu pinigai gali pradingti. Lietuvoje gavėją pinigai pasiekia per kelias, o užsienyje – per keliolika minučių.
Kur ir iš kur dažniausiai keliauja pinigai?
Remiantis praėjusių metų Lietuvos pašto duomenimis, daugiausia – apie du trečdalius – perlaidų Lietuvos gyventojai išsiuntė į Rusiją, Didžiąją Britaniją, Ukrainą ir Baltarusiją. Toliau rikiuojasi Vokietija, Lenkija, JAV, Airija, Latvija.
Iš viso praėjusiais metais piniginės perlaidos iš Lietuvos keliavo net į 129 pasaulio šalis.
Tarp jų yra ir palyginti egzotiškų: Peru, Filipinai, Ekvadoras, Dramblio Kaulo Krantas, Libanas, Mauritanija, Tanzanija, Kenija.
Beje, didžiausios sumos buvo siunčiamos į Belgiją: vidutinė – 1570 litų. Į Daniją siunčiamų pinigų vidutinė suma – 1440 litų, į JAV – 1410 litų, į Ispaniją – 1280 litų, į Rusiją – 800 litų, į Ukrainą – 490 litų, į Baltarusiją – 380 litų.
Į Lietuvą daugiausia perlaidų atkeliauja iš Didžiosios Britanijos. Taip pat nemažai jų sulaukiama iš tų valstybių, kuriose įsikūrusios didžiausios emigrantų bendruomenės: Rusijos, Airijos, JAV, Vokietijos, Norvegijos, Italijos, Ispanijos, Danijos, Švedijos.
Vidutinė atsiunčiamos pinigų perlaidos suma – apie 500–600 litų. Tiesa, iš Rusijos paprastai atkeliauja stambesnės perlaidos – vidutiniškai apie 900 litų.
Tradiciškai perlaidų srautas išauga prieš didžiąsias metų šventes – Kalėdas ar Velykas. Dar joms neprasidėjus Lietuvos pašte fiksuojamas bent penktadaliu didesnis klientų skaičius.
„Pastebime nuolatinį perlaidų srautą į Didžiąją Britaniją: kas mėnesį jas išsiunčia maždaug tiek pat klientų, o vidutinė siunčiama suma siekia apie 800 litų. Galima spėti, kad taip tėvai paremia užsienyje studijuojančius vaikus”, – sakė L.Minderienė.
– Kokia dalis perlaidų siunčiama Lietuvoje, o kokia – į užsienį? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo L. Minderienės.
– Vietinių perlaidų dalis sudaro 40, tarptautinių – 60 proc. Didžiąją dalį pastarųjų sudaro perlaidos per „Western Union”, su kuria mes bendradarbiaujame, sistemą.
– Lietuvos paštas seniai užsibrėžęs teikti finansines paslaugas. Kokią įmonės apyvartos dalį jos sudaro šiuo metu?
– Dabar iš to gauname apie penktadalį savo pajamų. Tikimės, kad šią dalį išauginsime iki ketvirtadalio.
– Tačiau siekiant tokių tikslų tikriausiai reikės pasiūlyti ir naujų paslaugų?
– Be jokios abejonės. Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvos paštas sėkmingai bendradarbiauja su dviem paskolas teikiančiomis įmonėmis.
Planuojame, kad nuo gegužės „Pay Post” skyriuose papildomai teiksime dar vienos bendrovės kreditus, o iki vasaros pradėsime bendradarbiauti su dar keliais naujais partneriais.
Tarp kredito davėjų „Pay Post” tinklas sparčiai populiarėja. Mes renkamės tik patikimus partnerius. Kadangi turime kvalifikuotų darbuotojų ir platų „Pay Post” tinklą, finansinėmis paslaugomis patogiai gali naudotis ne tik didmiesčių, bet ir mažesnių miestų gyventojai.
Pradėjome bendradarbiavimą su banku „Finasta”. „Pay Post” skyriuose jau galima pasirašyti sutartis dėl dalyvavimo šios bendrovės antrosios pakopos pensijų fonduose. Manome, kad tokia paslauga bus įdomi mažesnių miestų gyventojams, nes ten bankų paslaugų pasirinkimas toli gražu ne toks kaip didmiesčiuose.
Dar iki rudens esame numatę pradėti teikti indėlių priėmimo paslaugą. Taip pat ketiname pasiūlyti ir valiutos keitimą.
– Įmokų ir mokesčių surinkimo rinkoje kone kasmet atsiranda naujų žaidėjų. Kaip joje sekasi Lietuvos paštui?
– Tai tradicinė ir gana populiari pašto paslauga. Nors bankai nuolat skatina mokėti elektroniniu būdu, dažniausiai gyventojai atsiskaito grynaisiais.
Jau porą pastarųjų metų mokėjimų už komunalines paslaugas grynaisiais pinigais lygis išlieka stabilus. Žvelgiant iš Lietuvos pašto pozicijų, netgi šiek tiek auga.
Manome, kad įtakos tam turėjo ir dviejų bankų griūtis. Galbūt dalis žmonių nepasitiki bankais ir renkasi kitokius atsiskaitymo būdus, o mes esame pasirengę jiems pasiūlyti savo paslaugas.
Praėjusiais metais vėl uždirbo pelno
Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas 2012 metais, audituotais duomenimis, uždirbo 484 tūkst. litų grynojo pelno. Praėjusiais metais augo ir bendrovės pardavimo pajamos.
„Džiugu pranešti, kad antrus metus iš eilės Lietuvos paštas dirbo pelningai. Nors praėjusiais metais tokių gerų rezultatų kaip prieš tai nepasiekėme, galima pasidžiaugti, kad pernai bendrovė gerokai daugiau investavo.
Iš viso 2012 metais investicijoms buvo skirta beveik 20 mln. litų”, – teigė Lietuvos pašto generalinė direktorė L. Minderienė.
Praėjusiais metais Lietuvos pašto pardavimo pajamos sudarė 190,849 mln. litų ir per metus padidėjo 4,2 proc. Pajamų didėjimui daugiausia įtakos turėjo paslaugų pardavimo ir rinkodaros veiksmai.
Daugiausia pardavimo pajamų gauta iš universaliųjų pašto paslaugų (UPP) teikimo – 51,2 proc. UPP pajamos, palyginti su 2011 m., padidėjo 8 proc. – nuo 90,543 mln. iki 97,790 mln. litų.
2012-aisiais, palyginti su 2011 m. duomenimis, 10,2 proc. padidėjo pasiuntinių paslaugų pajamos.
Bendrovės EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) 2012 metais buvo 14,2 proc. mažesnis nei 2011-aisiais ir sudarė 8,1 mln. litų.
Akcinė bendrovė Lietuvos paštas – plačiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą turinti bendrovė Lietuvoje. Lietuvos paštas teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.
