Kuo užsiima draudimo brokeris? Daugelis menkai draudimo paslaugomis besinaudojančių žmonių apie tai nelabai ir nutuokia. Geriausiu atveju laiko jį pardavėju, kuris iš draudiko tik ima komiso mokestį.
„Deja, tenka pripažinti, kad keturi iš penkių brokerių patys save irgi laiko tik pardavėjais. Tačiau net 60 procentų apyvartos tenka toms brokerių įmonėms, kurios atstovauja klientams, įsigyjantiems draudimo produktus”, – sakė vienos didžiausių šalies draudimo brokerių įmonių „Balto Link” vadovas Robertas Šaltis.
Kaip ir 2011 metais, pernai tarpininkaujant brokeriams buvo sudaryta daugiau nei milijonas draudimo ir pensijų kaupimo sutarčių.
Jų skaičius per metus ūgtelėjo 9,9 proc.
Tiesa, anot pačių brokerių, sutarčių skaičius toli gražu nėra pagrindinis jų veiklos rodiklis. Mat šie draudimo tarpininkai dažniausiai darbuojasi su verslo subjektais – įmonėmis ar organizacijomis.
Draudžiant kad ir šimtą vienai bendrovei priklausančių automobilių kasko draudimu sudaroma vos viena sutartis, o transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimu – jau 100 sutarčių.
Kur kas tinkamesnis rodiklis yra draudimo brokerių pardavimo pajamos. Jos praėjusiais metais siekė daugiau nei 97 milijonus litų ir per metus išaugo 8,6 proc. Beje, penkios didžiausios draudimo brokerių įmonės pagal šias pajamas užėmė net 39,4 procento rinkos.
Dauguma brokerių siekia aptarnauti verslo klientus. Apskaičiuota, kad iš šimto didžiausių Lietuvos įmonių jų paslaugomis nesinaudoja tiktai dvi ar trys.
Kas gena verslininkus ne tiesiai pas draudikus, o pas brokerius?
Anot R.Šalčio, pastarųjų kuriama pridėtinė vertė klientams labai svarbi: brokeriai suteikia gausybę patarimų, nagrinėja sudėtingus rizikos atvejus, ieško tinkamiausios klientui draudimo kainos.
O fiziniams asmenims brokeriai daugiausia gali pasiūlyti tik standartinius draudimo produktus: vairuotojų civilinės atsakomybės, kasko, turto ar nelaimingų atsitikimų draudimo polisus.
Šiuo atveju jiems tenka konkuruoti tiek su kitais draudimo tarpininkais, tiek su paslaugas internetu siūlančiomis draudimo bendrovėmis.
Tiesa, ir patys brokeriai keliasi į virtualią erdvę: pavyzdžiui, „Balto Link” jau seniai sukūrė portalą draudimas.lt, kuriame galima pasirinkti tinkamiausias draudimo sąlygas.
Tiesa, čia irgi siūlomi tik standartiniai produktai.
Kita vertus, didieji draudimo brokeriai pastaruoju metu stengiasi vis daugiau dėmesio skirti ne tik didžiausioms šalies bendrovėms, bet ir smulkiojo bei vidutinio verslo įmonėms.
Didžioji dalis tarpininkaujant brokeriams sudaromų sutarčių – ne gyvybės draudimo (99,9 proc.). Pirmoje vietoje pagal sutarčių portfelio struktūrą – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas (62,3 proc.), antroje – turto draudimas (11 proc.), trečioje – sveikatos draudimas (9,6 proc.).
Kieno paslaugas dažniausiai siūlo brokeriai?
Tiesiai atsakyti vargu ar įmanoma, nes vienas įmones renkasi smulkesni, kitas – stambesni klientai.
Tačiau iš Lietuvos banko pateikiamos statistikos matyti, kad praėjusiais metais trims draudimo kompanijoms atiteko beveik pusė visų tarpininkaujant brokeriams pasirašytų sutarčių.
„BTA Insurance Company” filialui teko 18,6 proc., „Ergo Insurance” filialui – 14,8 proc., „Gjensidige Baltic” filialui – 13,1 proc.
Nuostolingai dirbo tik ketvirtadalis
Praėjusiais metais visų Lietuvos draudimo brokerių įmonių turtas sudarė daugiau nei 69 mln. litų. Vien per paskutinį ketvirtį jis išaugo 9,1 proc.
Draudimo brokerių bendrovių nuosavas kapitalas praėjusių metų pabaigoje siekė 34 mln. litų. Per paskutinį ketvirtį jis išaugo 0,4 proc.
2012 metais ketvirtadalis draudimo brokerių dirbo nuostolingai. Tačiau bendras viso sektoriaus rezultatas – 10,9 mln. litų pelno.
Didžiausių brokerių pardavimo pajamos 2012 m.
„Aon Baltic” 18,296 mln. Lt; „Balto Link” 8,003 mln. Lt;
RDD 4,462 mln. Lt;
„Rizikos Cesija” 4,065 mln. Lt;
„Sagauta” 3,616 mln. Lt;
„Socialinės garantijos” 3,334 mln. Lt;
„FT Broker” 3,044 mln. Lt;
„MAI Baltics” 3,015 mln. Lt;
„Jūsų spurtas” 2,91 mln. Lt;
„Lisandra” 2,634 mln. Lt.
