Kredito unijų vaidmuo šalies bankininkystės sektoriuje vis didėja. Tai liudija augantis unijų turtas, indėlių ir paskolų portfeliai.
„Tai ne tik suteikia galimybių rinktis bankų rinkoje, bet ir padeda geriau užtikrinti smulkiojo ir vidutinio verslo, žemės ūkio sektoriaus, paskirų namų ūkių finansinį stabilumą”, – sakė LCKU, vienijančios 63 kredito unijas, Rizikos valdymo grupės vadovas ir finansų analitikas Aurelijus Cvilikas.
Per praėjusius metus LCKU sistemoje veikiančios 63 kredito unijos kilstelėjo savo rodiklius: 2011 m. užfiksuotą 3 mln. litų nuostolį pernai pakeitė 2 mln. litų pelnas, o unijų valdomas turtas padidėjo 15 proc. – iki 1,65 mlrd. litų.
Panašiais tempais išaugo ir LCKU sistemos unijų paskolų portfelis, metų pabaigoje sudaręs 971 mln. litų, bei indėlių suma, pasiekusi 1,4 mlrd. litų. Kaip pažymėjo A. Cvilikas, nors augimo tempai šiemet gali kiek sulėtėti, svarbiausia, kad sistema išlieka tvari ir subalansuota.
Vienas didžiausių šalies žemės ūkio kooperatyvų „Pieno puta” su kredito unijomis bendradarbiauja nuo pat veiklos pradžios 2004-aisiais.
„Kadangi patys atstovaujame kooperacijos grandžiai, mums itin artimi kredito unijų darbo principai, kurių vienas pagrindinių yra lankstumas. Išskirčiau specialiai mums pritaikytus kredito unijų pasiūlymus, to negali užtikrinti nė vienas tradicinis bankas”, – sakė kooperatyvo direktorė Jūratė Dovydėnienė.
Pasak jos, prieš penkerius metus bankai paslaugų paketu lenkė kredito unijas, o šiuo metu skirtumo iš esmės nėra.
Individualias keliones organizuojančiai bendrovei „Kelionių agentas” kredito unijos paskola tapo postūmiu pradėti verslą. Bendrovės veiklai pradėti suteiktas 50 300 litų mikrokreditas per Akademinę kredito uniją iš Verslumo skatinimo fondo (VSF).
„Gavus mikrokreditą iš unijos, verslas pajudėjo. Nors naujiems projektams finansavimo vis dar trūksta, verslą pagaliau galime plėtoti”, – teigė bendrovės direktorius Andrius Jovaiša. Verslininko teigimu, unijos teikia visavertes banko paslaugas, o bendravimas su jomis nuoširdus, ne toks formalus.
Paskolas pradedamam ir jau pradėtam verslui iš Verslumo skatinimo fondo išduoda 57 LCKU sistemos kredito unijos. Iš VSF maksimali skolinama suma yra 86 tūkst. litų, o 95 proc. sumokėtų paskolos palūkanų yra kompensuojama. Vien pernai smulkiajam ir vidutiniam verslui kurti bei plėtoti 42 kredito unijos iš VSF išdavė 214 paskolų – 43 proc. daugiau nei 2011 metais.
Išaugusį kredito unijų vaidmenį bankų sektoriuje pastebi ir vartotojų atstovai. Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę” vadovas Kęstutis Kupšys kredito unijų šuolį laiko dėsningu. Anot jo, kredito unijų nauda ypač buvo juntama atėjus 2008–2009 metų finansinei krizei.
„Tada pasigedome stiprių vietos kredito institucijų, kurios neišvežtų iš Lietuvos kapitalo papūtus šaltesniam ekonomikos vėjui. Kredito unijos užpildė tą spragą. Kai bankų skolinimas sustojo, jos liko kone vienintelės, iš kurių smulkusis ir vidutinis verslas dar galėjo tikėtis kreditų.
2008-ųjų pradžioje suminis unijų ir bankų turto santykis Lietuvoje buvo maždaug 1:120, dabar jis siekia maždaug 1:40. Kredito unijų narių skaičius per tą laiką pašoko beveik dvigubai – iki 140 tūkstančių”, – vardijo K.Kupšys.
Asociacijos vadovo teigimu, tokie šuoliai aiškiai parodo, kad bankų kreditavimui užšalus unijos užpildė šią nišą ir atlieka vis svarbesnį vaidmenį Lietuvos ūkyje.
„Unijas pirmiausia vertinu kaip klientas ir vartotojas. Unijose ir bankuose kitoks požiūris į klientą. Unijoje tampi ne šiaip klientu, o pajininku. Net jei pajus tėra simbolinio 100 litų dydžio, yra pasididžiavimas, kad kredito institucija priėmė tarp savo bendraturčių”, – sakė jis.
Pasak LCKU Rizikos valdymo grupės vadovo ir finansų analitiko A.Cviliko, gyventojų pasitikėjimą iliustruoja išaugęs kredito unijų teikiamų e.paslaugų populiarumas. 63 kredito unijų e.bankininkystės klientų skaičius per 2012 metus išaugo daugiau nei ketvirtadaliu, o pavedimų internetu suma patrigubėjo ir sudarė 652 mln. litų.
63 kredito unijas vienijanti LCKU aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos banku užtikrindama efektyvesnę unijų priežiūrą.
LCKU užsiima jai priklausančių unijų veiklos stebėsena, vykdo inspektavimus, teikia veiklos rekomendacijas, padeda plėtoti finansines paslaugas – e.bankininkystę, mokėjimo kortelių „MasterCard” ir „Maestro”, pinigų pavedimus.
Panašiu savireguliacijos ir savitarpio pagalbos principu veikia daugelis Vakarų šalių kredito unijų ir kooperatinių bankų sistemų.
Pernai Lietuvos banko sprendimu buvo įvesti papildomi saugikliai, padedantys valdyti sparčiai augančių unijų veiklos riziką, – nustatyti didesni likvidumo ir kapitalo pakankamumo normatyvai, taip pat sumažintas maksimalios paskolos vienam skolininkui dydis.
„Nors prisitaikyti prie naujų reikalavimų nėra lengva, papildomi saugikliai ilgalaikiu periodu tik sustiprins unijų sistemą, išugdys atsparumą išorės veiksniams, pavyzdžiui, ekonomikos nuosmukiui ar sutrikimams finansų sektoriuje”, – teigė LCKU valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.
Pasak F.Dirginčiaus, LCKU sistemos unijos yra prižiūrimos tiek Lietuvos banko, tiek pačios LCKU, todėl toks dvigubas priežiūros skydas užtikrina didesnį šių unijų patikimumą.
Be to, ir pačioms unijoms partnerystė su LCKU leidžia optimaliai prisitaikyti prie griežtėjančių reikalavimų. Padedamos LCKU kredito unijos gali suteikti iki 4 mln. litų ir didesnes paskolas, sėkmingai finansuoti smulkųjį verslą bei gyventojus, siūlydamos visą banko paslaugų spektrą.
Kredito unijos – 100 pasaulio šalių
100 pasaulio šalių veikia per 51 tūkst. kredito unijų.
Kredito unijų narių skaičius siekia beveik 200 milijonų.
Bendras pasaulyje veikiančių kredito unijų turtas sudaro per 1,56 trilijono JAV dolerių (4,11 trilijono litų). Tai maždaug 36 kartus daugiau nei Lietuvos bendrasis vidaus produktas.
