Prestižiniame universitete dėstantis lietuvis taip jau yra sukaupęs 1400 svarų per metus pensijos (5600 litų). Tiek jis gaus garantuotai, tačiau Vygintui iki pensijos dar toli, tad ir suma smarkiai didės. „Bet jei aš nustočiau dirbti, tai tokios pensijos galiu tikėtis. Gal apie pensiją dabar kalbėti ir nuobodoka, bet pajusti skaičius labai gerai“, - pastebėjo V. Jankus. Be to, dar jam priklausys vienkartinė 4 tūkstančių svarų (16 tūkstančių litų) išmoka. Padaugėjo išvykusių senjorų Kiekvienoje šalyje, kur tik žmogus legaliai dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas (nesvarbu, kur faktiškai gyvena) iš tos šalies jis turi teisę gauti pensiją, jeigu tik pagal tos šalies keliamus reikalavimus turi teisę į pensiją. „Taigi jeigu žmogus dirbo ir Lietuvoje ir, pavyzdžiui, Anglijoje, tai iš Lietuvos jis gaus lietuvišką pensiją pagal lietuviškus įstatymus, o Anglijoje – anglišką pagal tenykščius įstatymus. Žinoma, jeigu atitiks minimalaus stažo ir kitus reikalavimus“, - paaiškino „Sodros“ atstovas Martynas Žilionis. Dauguma emigrantų kol kas tik skaičiuoja, kiek jie gaus pensijos ateityje. Nes jie – jauni žmonės. Britų lietuvius neramina tai, kad vietos valdžia pensijinį amžių žada didinti iki 67 metų ir daugiau. „Sodros“ duomenimis, 2011 metais pensiją iš Lietuvos gavo 328 mūsų šalies piliečiai. Tikėtina, kad praėjusiais metais jų jau buvo beveik 500, o šįmet dar daugiau. Nes nuo 2008 metų pensininkų iš Lietuvos Didžiojoje Britanijoje kasmet daugėja maždaug po šimtą. O nuo 2001 metų jų padaugėjo beveik 20 kartų. „Dar labai maža tų, kurie sulaukia pensinio amžiaus ten – dauguma darbo emigrantų šiandien vis dar yra jauni žmonės. Teoriškai, žmogus dalį gyvenimo dirbęs užsienyje, o kitą dalį Lietuvoje, sulaukęs senatvės tiesiog gauna dvi pensijas dviejų šalių banko sąskaitose“, - pastebėjo Š. Ruzgys. Tačiau dviguba pensija dabar yra vienas populiariausių klausimų, kuriuos užduoda Anglijos lietuviai oficialių seminarų metu, kuriuose dalyvauja „Sodros“ atstovai. Mat darbo stažas abejose šalyse sumuojamas, o lietuviai gali gauti pensijas iš abiejų šalių. Pensiją jau paskaičiavo Jei lietuvis V. Jankus su dabartiniu atlyginimu Anglijoje išdirbs iki 65 metų, t.y. dar apie 35 metus, tai gaus maždaug 15 tūkstančių svarų (60 tūkstančių litų) per metus pensijos ir dar jam priklausys 40 tūkstančių svarų (160 tūkstančių litų) vienkartinė išmoka tik išėjus į pensiją. „Ar bent koks nors fondas Lietuvoje galėtų man pasiūlyti tokias palankias sąlygas?“ - retoriškai klausė Vygintas. Kol kas į Lietuvą jis grįžti neplanuoja, tačiau šios minties neatsižada. „Kol kas dar noriu pagyventi čia, įgauti patirties savo profesijoje. Be to, ketinu vesti savo draugę, kuri yra ne lietuvė. Manau, kad naudingiau kaupti pensiją yra čia, o ne Lietuvoje, ypač būnant universiteto nariu“, - pridūrė pašnekovas. Tad jis kol kas nesvarsto ir pensijos perkėlimo į Lietuvą. Beje, lietuviški pensijų fondai neslepia – papildomai sukauptas lėšas perkelti iš vienos šalies į kitą yra labai sudėtinga. Asociacijos vadovas Š. Ruzgys pateikė pavyzdį – skirtingose šalyse pensinis amžius skiriasi. Be to, užsienio fondai kartais užsiima ne tik sukauptų pensijų, bet ir ligos bei kitų pašalpų mokėjimu. „Perimti tokio asmens lėšas iš užsienio ir įsipareigoti jam mokėti ne tik pensijas, bet ir pašalpas pensijų fondai Lietuvoje neturi teisinių galimybių“, - teigė Š. Ruzgys. Tendencija – akivaizdi „Sodros“ duomenimis, beveik visose Europos šalyse daugėja lietuvių, gaunančių pensiją iš Lietuvos. Tikėtina, kad anksčiau emigravę vaikai prisivilioja tėvus, senelius pas save. Kiti pensijos sulaukia jau gyvendami užsienyje. Pavyzdžiui, Ispanijoje 2011 metais lietuvišką pensiją gavo jau 90 tautiečių, kai 2006 metais tokių buvo tik penki. Airijoje prieš septynerius metus gaunančių lietuvišką pensiją nebuvo nei vieno, o 2011 metais – jau 71. Penkis kartus senjorų iš Lietuvos padaugėjo Vokietijoje – nuo 109 gavusių pensiją 2006 metais iki 536 užpernai. Danijoje – nuo trijų senjorų iki 52. Netgi Islandijos saloje užpernai gyveno 79 senjorai iš Lietuvos, nors 2010 gavusių lietuvišką pensiją toje šalyje nebuvo nė vieno. „Nors dar nesumavome pernykščių rezultatų, tačiau tendencija vis tik matosi“, - pastebėjo „Sodros“ atstovas M. Žilionis apie senjorų emigraciją. Tačiau vis tik daugiausiai gaunančių lietuvišką pensiją gyvena kaimyninėse šalyse. Baltarusijoje tokių – net 908, Latvijoje – 1065.
Per devynerius metus senjorų, gaunančių lietuvišką pensiją svetur, padaugėjo šešis kartus.
Pensijų skirtumai – milžiniški
Pensijų sistemos specialistai neturi vieno recepto, kaip geriausiai elgtis užsienyje gyvenantiems lietuviams – papildomai kaupti pensiją toje šalyje ir po to perkelti viską į Lietuvą, ar kaupti lietuviškuose fonduose.
Daug kas priklauso nuo paties žmogaus apsisprendimo – jei jis neturi planų grįžti į Tėvynę, panašu, kad čia jis nieko ir nekaups.
O jei turi planų pensiją praleisti ten, kur ir gimė, jis jau šiandien turėtų pasirūpinti, kad kaupiama pensija būtų sėkmingai perkeliama į Lietuvą. Be to, rekomenduojama pasitikrinti, ar užsienio lietuviai jau turi teisę į bazinę pensiją.
Mūsų šalyje tam reikia 15 metų darbo stažo, o, pavyzdžiui, Didžiojoje Bitanijoje užtenka padirbėti dešimtmetį, ir jau gali pretenduoti į bazinę pensiją. Beje, abiejų dydžiai – gerokai skiriasi. Bazinė pensija Didžiojoje Britanijoje sudaro 108 svarus per savaitę (432 litai), tačiau ją ketinama didinti. Lietuvoje ši suma siekia apie 50 litų. Žinoma, pagrindinė pensija – kur kas didesnė, tačiau Didžiojoje Britanijoje jai reiktų dirbti 30 metų.
Š. Ruzgys pastebėjo, kad nuolat persivesti lėšas į vienos iš šalių sąskaitą yra nepatogu ir brangu.
„Tačiau labai tikėtina, kad tuomet, kai Lietuva įsives eurą, bent jau atsiskaitymas tarp skirtingų šalių, naudojančių tą pačią valiutą - eurą – atpigs“, - teigė pašnekovas. 100 tūkstančių kaupėjų – dingo Emigracija veikia pensijų kaupimo sistemą Lietuvoje. Tiksliau, žmonės išvažiuoja, o sutarčių nepratęsia, taigi savo šalyje nekaupia. “Sodra“ savo duomenų bazėse pastebi, kad taip „dingo“ 100 tūkstančių pensijų kaupėjų. Šiuo metu „Sodros“ registre yra registruota 1,08 mln. pensijų kaupimo sutarčių. „Tačiau keleri metai iš eilės pastebime, kad faktiškai draudžiamųjų pajamų turi ir dalį įmokų į pensijų fondus perveda apie 83-85 proc. kaupimo dalyvių. Tai reiškia, kad bent 100 tūkstančių kaupimo sutarčių yra „tuščios“. Tikėtina, kad dalį iš jų yra pasirašę gyventojai, kurie po pasirašymo emigravo“, - sakė „Sodros“ atstovas M. Žilionis. Tačiau niekas nekaupia duomenų, kiek emigravusių žmonių yra pasirašę sutartis, nes ne visi deklaruoja išvykimą. Išimtis – tik biurokratams? Privačių pensijų fondų valdytojai irgi negali pasakyti, kiek iš viso emigrantų kaupia privačiuose fonduose Lietuvoje. „Dažnai pasitaiko, kad į užsienį išvykęs žmogus pensiją kaupia kitos šalies pensijų fonde“, - pastebėjo Lietuvos investuotojų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Š. Ruzgys. Ar Lietuvoje veikiantys pensijų fondai gali perimti tautiečio sukauptas lėšas iš užsienyje veikiančio fondo? Pasak Š. Ruzgio, tai priklauso nuo šalies teisės aktų reikalavimų. Beje, pasak asociacijos vadovo, dabar be problemų perkelti sukauptas pensijų lėšas iš užsienio į Lietuvą ar iš Lietuvos į užsienį gali tik Europos institucijų darbuotojai. Jie gali perkelti ne tik pensijų fonduose sukauptas lėšas bet ir „Sodros“ pensiją.
