„Jaučiasi, kad kvalifikuotos darbo jėgos tikrai trūksta, ir mes manome, kad gali atsitikti taip, kad didelių projektų įgyvendinime tikrai pritrūksime darbo jėgos“, - Žinių radijui sakė premjeras.
A. Butkevičiaus teigimu, Lietuva turėtų stengtis pritraukti įvairių krypčių specialistus, „pradedant kvalifikuotais darbininkais, suvirintojais, tekintojais, montuotojais, baigiant aukštos kvalifikacijos inžinieriais, vadybininkais“.
Šiuo metu Lietuvoje darbuojasi per 4 tūkstančius imigrantų iš trečiųjų užsienio šalių. Verslo atstovams šis skaičius atrodo gerokai per mažas.
Didžiausia problema įdarbinant specialistus iš ne Europos Sąjungos šalių tampa leidimo apsigyventi Lietuvoje išdavimas.„Leidimų gyventi išdavimas gali trukti 2-3 mėnesius, net iki pusės metų.
Pavyzdžiui, Latvijoje už papildomą mokestį tai gali būti sutvarkoma per kelias dienas“, - portalui lrytas.lt kalbėjo advokatų kontoros „Lawin“ partneris, migracijos politikos darbo grupės narys Ramūnas Petravičius.
Tuo tarpu leidimą darbuotis imigrantas gali gauti per kelias savaites.Papildomos biurokratinės kliūtys iškyla vėliau – praėjus vieneriems metams. Tuomet pasibaigia imigranto leidimas gyventi, ir jį reikia prasitęsti, nors leidimas dirbti galioja dvejus metus.
• Statistikos departamento duomenimis, 2012 metais į Lietuvą imigravo 19 843 žmonės. Tai – didžiausias skaičius nuo 2006 metų (ankstesnių duomenų Statistikos departamentas nepateikia).
• Iš Lietuvos 2012 metais emigravo 41 100 žmonių. Tai prilygsta 2009 metų lygiui. Prieš krizę per metus iš Lietuvos emigruodavo apie 30-20 tūkst. gyventojų per metus.
• 2012 metais Lietuvoje dirbo 1942 baltarusiai, 1916 ukrainiečių, 178 kinai ir 148 rusai. Dar per 400 darbuotojų atvyko iš kitų šalių.
