Gyvenęs Šveicarijoje, o pastaruoju metu Danijos sostinėje, į Lietuvą 34 metų teisininkas G. Almantas grįžta nebe pirmą kartą.
Prieš kelerius metus tėvynė nepateisino jo lūkesčių. Tačiau dabar TVOU vadovas tikisi, kad puoselėjama idėja pasiteisins.
G. Almantas įveikė tris konkurentus TVOU generalinio direktoriaus konkurse.
– Jūsų pirmtakas buvo užsibrėžęs, kuriam laikui ateina vadovauti oro uostui. O jūs esate nusistatęs terminą?
– Mano likimas čia priklauso nuo to, kiek pateisinsiu į mane dedamus lūkesčius, kiek pats jausiuosi, ar įgyvendinu idėją, dėl kurios čia atvažiavau. Mano sutartis yra neterminuotoji.
– O kokia pagrindinė jūsų idėja?
– Nesu linkęs šnekėti statistikos terminais. Mat jei įvardijame tikslus statistiškai, tuomet statistiškai ir siekiame to. Mano įsivaizdavimas yra „iš kitos pusės”. Jei oro uoste sukursime aplinką, palankią keleiviams, tuomet statistika bus iškalbinga.
Sieksiu ne tiek pritraukti naujų oro bendrovių, kiek pasiūlyti naujų krypčių. Tačiau tai nėra prioritetas. Man svarbiau, kad bendrovės, kurios jau skraido pas mus, jaustųsi dirbančios geroje aplinkoje, su gera komanda.
– Kai į Vilniaus oro uostą anksčiau atvykdavote tik kaip keleivis, kas labiausiai kliūdavo ar patikdavo?
– Tuomet oro uostą matydavau kaip išėjimo į Vilnių vartus. Stengdavausi kuo greičiau pasiekti namus. Tačiau jei kalbėtume apie oro uoste teikiamų paslaugų kokybę, dar yra ką nuveikti.
– Ankstesnė oro uosto valdžia pabrėždavo, kad reikia didinti pajamas iš neaviacinių paslaugų. Jūs irgi to sieksite?
– Tai ne tiek ankstesnės valdžios noras, bet visų pasaulio oro uostų siekis, mat aviakompanijos labai jautriai reaguoja į aviacijos mokesčius. Kadangi spaudimas dėl mokesčių didelis, oro uostas siekia uždirbti iš neaviacinių paslaugų.
– Kaip nutarėte dalyvauti oro uosto vadovo konkurse?
– Tai nebuvo kieno nors pasiūlymas. Tiesiog vertinau žmones, kurie dirba Lietuvos aviacijos pasaulyje, priima sprendimus.
Jei klaustumėte, ar turėjau ką palikti Kopenhagoje, atsakysiu, kad palikau labai daug ką, o čia grįžau tik dėl idėjos.
Danijoje liko mano meilė, mano darbas.
Dėsčiau Kopenhagos verslo mokykloje, rengiu daktaro darbą. Kartu dirbau ir Kopenhagos oro uoste.
– Skaičiau interviu su jumis, kuris buvo rengtas prieš trejus metus. Tuomet jūs sakėte, kad Lietuvoje praleidęs kelerius metus nusivylėte ja. Be to, buvo akivaizdu, kad nesvarstėte ir apie grįžimą į Lietuvą. Kas pasikeitė?
– Jei klausiate manęs, ar aš keičiu parodymus, atsakau: parodymų aš nekeičiu. Kiekviena tiesa yra tiesa tam tikromis aplinkybėmis, tam tikru laiku.
Dabar grįžtu į Lietuvą po dvejų su puse metų ir nebeturiu to jausmo, kurį jaučiau tuomet.
– Ką tuos kelerius metus, grįžęs iš Šveicarijos ir prieš išvykdamas į Kopenhagą, veikėte Lietuvoje?
– Dirbau kaip advokatas aviacinės teisės srityje, bendradarbiavau su oro bendrovėmis. Tai taip pat rodo mano trauką prie aviacijos. Buvo įvairių projektų – nuo įmonių steigimo iki Šveicarijos ir Baltijos prekybos rūmų.
Kodėl vis dėlto išvykau? Galbūt nepatenkinau savo profesinių lūkesčių. Buvau nusivylęs savo paties profesine veikla ir laimėjimais.
– Ateityje planuojate vėl persikelti į Daniją?
– Tikrai dažnai ten vyksiu – ir dėl savo mokslinio projekto, ir dėl paskaitų, kurias skaitysiu Kopenhagos verslo mokykloje, ir, žinoma, pas savo mylimą moterį.
– Kokia jūsų mokslinio darbo tema?
– Verslo derybų etika. Nagrinėju etikos ir moralės principus verslo derybose teisiniu požiūriu ir analizuoju, kaip tai supranta skirtingų kultūrų atstovai.
Patirties sėmėsi svetur
G. Almantas prieš tapdamas TVOU vadovu Kopenhagos verslo mokykloje (CBS) rašė disertaciją tarptautinių verslo derybų etikos ir moralės tema, dėstė klimato kaitos teisę ir verslo strategiją, vedė tarptautinių derybų seminarus.
Kopenhagos oro uoste buvo atsakingas už įmonės socialinės atsakomybės politikos formavimą ir įgyvendinimą, dirbo su Kopenhagos oro uosto valdomų oro uostų Didžiojoje Britanijoje, Meksikoje, JAV ir Filipinuose vystymo ir operavimo projektais.
