Pasak Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidento Šarūno Ruzgio, pensijų fondų pelningumo nederėtų vertinti pagal trumpo laikotarpio rezultatus.
„Visai kas kita yra ši simbolinė 5 milijardų litų suma, gyventojų sukaupta per 9 antrosios pakopos pensijų fondų gyvavimo metus - tai nuoseklaus augimo rezultatas. Jį gali įvertinti ir ne vienerius metus mūsų fonduose kaupiantys gyventojai, ir naujai pasirašiusieji kaupimo sutartis“, - sakė Š. Ruzgys.
Jo teigimu, vertinant visą fondų augimą, nereikėtų pamiršti, kad jis pranoksta visų 9 metų, kiek veikia pensijų kaupimo sistema, infliaciją, ir kompensavo ankstesnius rinkos nuosmukius.
Lietuvos banko duomenimis, labiausiai (0,96 proc.) praėjusį mėnesį augo mažos akcijų dalies pensijų fondai, taip pat vidutiniškai po 0,6 proc. išaugo konservatyvaus investavimo ir vidutinės akcijų dalies pensijų fondai.
Pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.
Pernai priėmus įstatymų pakeitimus, metų pabaigoje buvo patvirtina naujoji pensijų kaupimo tvarka, kuri numato galimybę mokėti papildomas įmokas ir gauti paskatinamą valstybės subsidiją, likti prie ankstesnio minimalaus kaupimo arba stabdyti kaupimą.
