Draudimo bendrovė preliminariai skaičiuoja, jog savaitgalio perkūnijos sukelta vidutinė žala turtui bus iki 1000 litų, kelios žalos sieks daugiau nei po 3000 litų (šiais atvejais nukentėjo namų stogai). Itin didelių žalų „Lietuvos draudimas“ kol kas neužfiksavo.
Iki šio savaitgalio „Lietuvos draudimas“ šiemet jau buvo atlyginęs beveik 150 žalų, kurias sukėlė perkūnijos ir audringų orų sukelti elektros įtampų svyravimai ar žaibo įtrenkimai.
„Šiemet savo turtą apsidraudusiems gyventojams jau atlyginome žalų už daugiau nei 135 tūkst. litų. Jeigu vasara bus karšta ir audringa, didelė tikimybė, kad iki metų pabaigos vien dėl šios priežasties išmokėtų žalų skaičius priartės prie milijono litų“, - teigia „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Per praėjusius metus „Lietuvos draudimas“ įregistravo daugiau nei 800 pranešimų apie nuostolius dėl elektros įtampos svyravimų ir žaibų, jiems atlyginti prireikė daugiau nei 750 tūkst. litų.
Bendrovės skaičiavimais, kasmet dėl perkūnijų klientų patiriama žala auga. Štai 2008 m. vidutinė žala buvo 780 litų, o 2013 m. vidutinis nuostolis perkopė tūkstantį litų ir siekia 1050 litų. Nuostoliai auga ir dėl dažniau besikartojančių perkūnijų, ir dėl to, kad gyventojai namuose turi daugiau ir brangesnės technikos nei prieš 5-6 metus.
„Žaibų padaryti nuostoliai auga ir dėl to, kad žmonės įsigyja ir buityje naudoja vis daugiau ir vis sudėtingesnės elektroninės įrangos, prietaisų, kurie yra itin jautrūs žaibų sukeltiems viršįtampiams. Todėl gyventojams vertėtų pagalvoti ir apie draudimo apsaugą nuo gamtos stichijų, tokių kaip smarkios perkūnijos“, - sako žalų ekspertas A. Juodeikis.
Anot A. Juodeikio, žaibai ir elektros įtampų svyravimai dažniausiai sugadina gyventojų elektroninę techniką: perdega kompiuteriai, televizoriai, sugenda šaldytuvai, skalbimo mašinos, viryklės ir orkaitės, perdega automatinių vartų sistemos, garažų automatika. Pasitaiko atvejų, kai nukenčia ir šildymo katilai, vandens valymo įranga, sugenda apsaugos signalizacija ir panašiai.
Visgi, nepaisant vis ekstremalėjančio klimato ir kitų pavojų, Lietuvoje tebėra apdrausta vidutiniškai trečdalis namų ūkių, todėl prasiautus audrai realūs gyventojų nuostoliai būna daug didesni, o mažiausiai du trečdaliai visų gyventojų, kurie nėra apdraudę savo turto, priversti padarinius šalinti ir būstus atstatyti savo lėšomis.
Vėjas plėšė stogus, žaibai gadino elektrinius prietaisus
Draudimo bendrovė „Ergo Insurance“ Lietuvoje šiandien sulaukė nemažai klientų pranešimų dėl savaitgalį audros apgadinto turto. Bendrovė skaičiuoja, jog klientų nuostoliai gali viršyti 150 tūkst. litų.
„Ergo Insurance” Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius teigia, jog daugiausiai pranešimų apie turto draudimo žalas sulaukiama iš Kauno, Kaišiadorių bei Jurbarko. „Nors gamtos stichijos savaitgalį šėlo protarpiais, gyventojams žalos sukelta nemažai. Vertinant nuostolių dydį, daugiausiai nuostolių sukėlė stiprus vėjas. Didesnė žala registruota Kauno rajone, kur stiprus vėjas nuplėšė stogą, preliminariai vertinama, jog nuostoliai gali siekti iki 20 tūkst. litų“, – teigia T. Nenartavičius.
Pasak draudimo eksperto, šiuo metu registruojamų pranešimų vidutinė žala sudaro 3,8 tūkst. litų. „Nemažai gauta pranešimų apie žaibų įtrenkimų žalas. Po perkūnijų draudimo bendrovė pranešimų daugiausiai gauna dėl sugadintos vartų automatikos, signalizacijos ir apsaugos sistemos, buitinės ir elektroninės technikos“, – pasakoja T. Nenartavičius.
Nuo žaibų žalos apsisaugoti norintys gyventojai į draudimo sutartis turėtų įtraukti ugnies ir viršįtampių rizikas. Jeigu žaibas tiesiogiai trenkia į turtą ir jis užsidega – draudimas žalą atlygins, vadovaudamasis apdrausta ugnies rizika. Tuo tarpu, jeigu žaibas trenkia į antenas, elektros laidus ir pan., o dėl šios priežasties kyla viršįtampis ir perdega elektros prietaisai, tuomet nuostoliai padengiami pagal apdraustą viršįtampių riziką.
Atsižvelgiant į tai, jog perkūnijų neišvengiamai sulauksime ir artimiausiu metu, gyventojams pateikiamos rekomendacijos, kaip elgtis jų metu. Žaibuojant rekomenduojama pasilikti namuose, taip pat saugi vieta – automobilis, tačiau reikėtų įtraukti anteną. Bet kuris elektros prietaisas gali pritraukti žaibo išlydį, tad juos būtina išjungti.
Perkūnijos metu negalima liesti metalinių pastato konstrukcijų, vamzdžių, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, prie kurių auga aukšti medžiai. Griaudžiant perkūnijai būtina įsitikinti, kad patalpose nėra skersvėjo – būtent jis gali pritraukti kamuolinį žaibą. Pamatę kamuolinį žaibą, elkitės ramiai, nejudėkite ir prie jo nesiartinkite. Jis išsilaiko apie 1-2 minutes.
T. Nenartavičius teigia, kad dėl žaibo įtrenkimo pastatas neužsidega, jeigu jame yra tinkamai įrengtas žaibolaidis. Tiesa, įsirengtas žaibolaidis neapsaugo namų turto, tad net ir jį įsirengus, žaibuojant vis tiek rekomenduojama išjungti visus elektros prietaisus.
