Viešbučio istorija prasidėjo 1963 metais. Tačiau prireikė dar 20 metų, kol 1983 metais atsidaręs viešbutis, priklausantis „Inturist“ grupei, teikė ne tik apgyvendinimo, bet ir kelionių organizavimo paslaugas.
24 aukštų viešbutyje buvo įrengti 337 kambariai, juose buvo 650 vietų.
„Statybų technologijos, kurios tuo metu buvo naudojamos, ne kažin kiek atsiliko nuo tuo metu pasaulyje naudojamų. Pavyzdžiui, viešbutis buvo montuojamas iš atskirtų elementų, o ne monolito. Tuo metu tai buvo pažangu, panašiai buvo statomi dangoraižiai visame pasaulyje“, - prisiminė A. Nasvytis.
Po Nepriklausomybės viešbutis buvo pervadintas „Lietuva“, o dar po kelerių metų, 1998-aisiais, nupirktas norvegų nekilnojamo turto investicijų bendrovės „Linstow AS“ ir pradėta jo rekonstrukcija.
2003 metų gegužės 15 dieną viešbutis (pavadintas „Reval Hotel Lietuva“) vėl atvėrė duris svečiams.
Po atnaujinimo čia sumažėjo kambarių skaičius (liko 291 kambarys), nebeliko vidinio lauko kiemelio, baseino, vaistų kiosko, medicinos punkto ir tele-radio tarnybos. Viešbutyje buvo įrengtas modernus konferencijų ir renginių centras – vienas didžiausių Vilniuje: vienu metu jame gali posėdžiauti net 1200 žmonių, o didžiausia salė talpina net 600 dalyvių. Visos salės buvo aprūpintos moderniausia konferencijų įranga.
Tiesa, A. Nasvytis neslepia nuoskaudos, kad po šios rekonstrukcijos jo kūrinys pasikeitė: „Ir ne į gerąją pusę.“
Viešbučio renovacijos projekto autorius architektas iš Švedijos Arė Saksas, o jo įgyvendinimo priežiūrą vykdė architektas Rolandas Palekas su bendrove „Viltekta“.
Kalbama, kad naujiesiems viešbučio šeimininkams labiausiai patiko tai, kad rekonstrukcijos autorius pagrindinį viešbučio įėjimą nuo gatvės atsuko į miestą. Ten vaizdas patrauklesnis - upė, Baltasis tiltas. Pro ankstesnįjį svečiai matydavo Šnypiškių trobas. Juk dešinysis Neries krantas nebuvo toks kaip šiandien.
„Kita vertus, tokia jau ta architekto duona“, – atsiduso 85 architektas.
Pastatas – tarsi vaikas, kuris užaugo ir jau pats savimi gali pasirūpinti. Tačiau keliais jau brandaus amžiaus savo vaikais A. Nasvytis vis dar didžiuojasi - restoranas „Neringa“ Vilniuje, Nacionalinis dramos teatras, Seimo rūmai. Jie ne kažin kiek kiek pasikeitę.
„Malonu, kad šio viešbučio vardas visada kėlė asociacijas su puikiomis paslaugomis ir geru aptarnavimu. Stengiamės išlaikyti šias vertybes, nes rūpinimasis svečiais bei darbuotojais, jų saugumu ir sveikos aplinkos išsaugojimu yra mūsų tolimesnės sėkmės pamatas.
Džiugu, kad iki pat šių dienų savo pavadinime viešbučiui pavyko išlaikyti ir raktinį žodį „Lietuva“ - sakė trisdešimtmečio „Radisson Blu Hotel Lietuva“ viešbučio direktorius Kęstutis Kazlauskas.
Į praėjusią savaitę kukliai pažymėtą pirmojo šalies dangoraižio gimtadienio šventę jo krikštatėviai architektai Nasvyčiai kvietimo nesulaukė.
