Ant kopos, šalia vadinamosios Olando kepurės stovintis prabangus namas iš tolo traukia smalsuolių akis. Tačiau pirkėjų negundo. Daugiau kaip šešerius metus prabangaus, vienintelio arčiausiai jūros stūksančio namo nepavyksta parduoti.
Už kadaise garsaus krepšininko, o dabar nuolat policijos suvestinėse šmėžuojančio G. Einikio buvusį namą prieš kelerius metus prašyta per 6 milijonų litų, o dabar kaina krito beveik perpus. Skelbimuose nurodoma, kad jį galima įsigyti už 3,5 milijono litų.
Po bergždžių pirkėjų paieškų dabartinė namo šeimininkė, buvusi krepšininko žmona Ingrida Einikienė nusprendė jame apsigyventi pati.
Nenori parduoti namo?
Nekilnojamo turto agentūros „Rolijana“ vadovė Ona Mackevičienė teigė, kad potencialus namo pirkėjas regis jau yra, tačiau pardavimo procedūrą stabdo pati savininkė.
Namas registruotas I. Einikienės vardu, o ji tiesiog jo nenori parduoti, nors potencialus pirkėjas yra. Taip, mes turėjo labai rimtą iš Švedijos pirkėją, jis galbūt būtų potencialus pirkėjas ir šiandien, bet kam mums judinti jei neturi noro žmonės parduoti“, - svarstė bendrovės „Rolijana“ vadovė.
Investuoja į nekilnojamąjį turtą
Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad pajūryje paklausiausias iki 200 tūks. litų kainuojantis būstas. Pavyzdžiui, Palangoje, nebrangūs butai iššluoti. Jei per krizę nekilnojamąjį turtą Palangoje graibstė rusai, dabar juos pakeičia lietuviai. Dažniausiai tautiečiai būstus įsigyja grynais, o ne skolintais pinigais. Tvirtinama, jog lietuviai nebepasitiki bankais ir santaupų laikyti juose esą nebeapsimoka, tad pinigus jie investuoja į nekilnojamąjį turtą.
„Šiai dienai tikrai neapsimoka laikyti pinigus bankuose, nes metinės palūkanos yra labai mažos, o visi puikiai žinome kokia infliacija. Todėl žmonės perka nekilnojamąjį turtą ir bent jau iki 2015 metų tikrai pirks“, - prognozavo nekilnojamo turto agentūros vadovė O. Mackevičienė.
Klaipėdos senamiestis merdi
Palanga gali pasigirti gausiu pirkėjų būriu, o Klaipėda - priešingai. Čia jau kelerius metus merdi senamiestis, rodos, bando konvulsiškai įkvėpti paskutinius gaivaus oro gurkšnius - iš senamiesčio verslininkai kraustosi į miegamuosius rajonus. Viena iš priežasčių, kodėl verslininkai palieka uostamiesčio senamiestį – gatvių ir kiemų apmokestinimas.
Didelių žmonių srautų nepritraukiančios prekybinės patalpos stovi tuščios arba pigiai išnuomojamos. Žmonės atsisako prekybinė paskirties, prašo ją pakeisti į gyvenamąją, kad patalpoms stovint tuščioms nemokėti nekilnojamojo turto mokesčio. Apmokestinus automobilių stovėjimą senamiestyje praranda nemažai pajamų“, - sakė nekilnojamo turto agentūros „Aidila“ vadovas Algimantas Bružas.
Jeigu uostamiesčio valdžia ir toliau mokestinėmis prievolėmis žlugdys senamiestį, baiminamasi, kad jis taps miegamuoju rajonu. Kalbama, kad iš senamiesčio kraustosi ne tik verslininkai, bet ir kiti gyventojai. Brangiai išlaikomų butų atsikratyti nori vos ne kas antras, tačiau kitaip negu kurorte, uostamiestyje pirkėjų nėra.
