Panašiai kaip ir Lietuvoje, Lenkijoje sunkmečiu buvo apkarpyti pervedimai į privačius pensijų fondus. 2011 metais jie buvo sumažinti nuo 7,3 iki 2,3 proc. asmens atlyginimo.
Kitąmet šie fondai turėtų pradėti mokėti pensijas pirmiesiems savo klientams. Tačiau vyriausybė pradėjo gąsdinti, kad ji to nepajėgs padaryti.
Finansų ministras Jacekas Rostowskis pareiškė, kad reikia apsaugoti pensininkus ir perimti lėšas iš privačių fondų. Ministro teigimu, jie pasirengę pensijas mokėti tik dešimt metų.
Fondų atstovai kaipmat atkirto, kad ministras klaidina visuomenę. Mat iš tiesų klientas gali rinktis: dešimt metų gauti didesnę pensiją arba iki pat mirties – mažesnę.
Pirmuoju atveju visos pensininko sukauptos lėšos bus tolygiai išmokamos per dešimt metų. Kitu atveju išmokos bus gerokai mažesnės, tačiau mokamos ilgiau, o žmogui mirus likusią sumą galės paveldėti artimieji.
Anot fondų atstovų, vyriausybė paprasčiausiai gviešiasi jų pinigų, nes nori jais užkamšyti socialinio draudimo sistemos skyles.
Vienas pensijų fondų įstatymo kūrėjų ekonomistas Marekas Gora tvirtina, kad dėl visko kalta būtent vyriausybė, taip ir neužbaigusi pensijų reformos.
Pagal projektą, privatūs pensijų fondai turėjo vien kaupti lėšas ir jas investuoti, o po to pinigus pervesti privačiai pensijų išmokėjimo institucijai. Tačiau pastaroji iki šiol nėra įkurta.
To nepadarę Varšuvos politikai dabar siekia, kad sukaupti pinigai būtų pervesti į valstybinę socialinio draudimo sistemą, kuri juos išmokėtų.
Tačiau prieš tokius vyriausybės planus sukilo būrys ekonomistų ir įkūrė Pensijų fondų gynimo komitetą.
Jo pirmininkas Varšuvos universiteto profesorius Marianas Wiszniewskis kreipėsi pagalbos į interneto vartotojus, kad šie siųstų protesto laiškus vyriausybei. Priešingu atveju privatūs pensijų fondai neva žlugs, kaip ir pati pensijų reforma.
M. Wiszniewskis ragina vyriausybę papildomų lėšų ieškoti reformuojant ekonomiką ir atsisakyti ankstyvų policininkų bei angliakasių pensijų bei kitų jiems taikomų privilegijų.
