1:12. Tokią proporciją pasiūlė kelios Šveicarijos politinės partijos. Tai reiškia, kad šioje šalyje įregistruotos įmonės daugiausia uždirbančio asmens alga negali viršyti dvylikos mažiausiai toje pačioje bendrovėje uždirbančio darbuotojo atlyginimų.
Maža to, kone pusė apklausoje dalyvavusių šveicarų tokiai iniciatyvai pritarė, praneša „Welt.de”. Todėl šios šalies politikai visiškai rimtai nusiteikę ją įtvirtinti įstatymuose ir tikisi suspėti tai padaryti gal net šiais metais.
Svarsto ir vokiečiai
Skaičiuojama, kad dabar atlyginimų proporcijos Šveicarijos koncernuose siekia 1:56. Tai reiškia, kad didžiausią algą gaunantis vadovas vidutiniškai uždirba 56 kartus daugiau nei menkiausiai apmokamas jo pavaldinys.
Anksčiau šios žirklės buvo dar didesnės. Antai 2008 metais tuometis koncerno „Novartis” bosas Danielis Vasella uždirbo 720 kartų daugiau nei mažiausią atlyginimą šioje farmacijos įmonėje gaunantis darbuotojas.
Kaip į taisyklę „1:12” žvelgia koncernų vadovai? „Apstu valstybių, kurios su mielu noru mus priimtų”, – išdidžiai pareiškė didžiausio pasaulyje iškastinių žaliavų tiekimo koncerno „Glencore” vadovas Ivanas Glasenbergas.
Tik ar išties apstu? Mat kitose šalyse irgi atsiranda balsų, raginančių riboti įmonių vadovų apetitą. Pavyzdžiui, Vokietijoje kai kurios politinės jėgos irgi siūlo nustatyti atlyginimų proporciją, tik ne 1:12, bet 1:20.
Lietuviai tik piktinasi
Ar būtų įmanoma tokią iniciatyvą įgyvendinti ir mūsų šalyje?
Kol kas iš politikų varpinės panašių siūlymų negirdėti, tačiau darbininkų atstovai jau seniai piktinasi pernelyg didelėmis atlyginimų žirklėmis kai kuriose įmonėse.
Antai profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Aldona Jašinskienė pateikė pavyzdį iš Lietuvos elektrinės Elektrėnuose.
„Kvalifikuotas darbuotojas, prižiūrintis sudėtingus įrenginius ir kas dieną požemio trasose sukariantis daugybę kilometrų, išskaičiavus mokesčius uždirba 1,5–2 tūkstančius litų.
Tačiau kas dieną ten atgabenama apie 80 darbuotojų iš „Lietuvos energijos”, kurių kompetencija visiems nuolat kelia abejonių. Niekas nežino, ką jie ten veikia, tačiau gauna po 15–17 tūkstančių litų atlyginimą kas mėnesį”, – aiškino profesinės sąjungos vadovė.
Ji pripažino, kad vadovo atsakomybė tikrai didesnė nei eilinio darbuotojo, todėl natūralu, kad jis ir uždirba daugiau.
„Tačiau tokių skirtumų, kokie dabar yra Lietuvoje, negali būti. Juolab kad kai kurie vadovai įsigudrina sau atlygį mokėti dividendų ar kitokių išmokų, kurios mažiau apmokestinamos, pavidalu.
Iš esmės mūsų šalyje pats darbas apmokestintas smarkiai, o pelnas – nepakankamai”, – įsitikinusi A. Jašinskienė.
Valstybė vargu ar padėtų
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovo Dano Arlausko nuomone, kai kuriais atvejais skirtumai tarp didžiausių ir mažiausių algų mūsų šalies įmonėse išties pribloškiantys.
„Aš seniai kartoju, kad esu už skandinavišką modelį, kai atlyginimai gali skirtis 5 ar, tarkime, 7 kartus. Taip formuojama darni visuomenė, nyksta pavydas.
Tačiau tikrai nesu valdžios primetamų ribojimų šalininkas. Juolab kad tokie veiksmai gali neatitikti Konstitucijos nuostatų. Socialinio teisingumo idėjas įgyvendinti prievarta vargu ar įmanoma”, – sakė D. Arlauskas.
O ką gali padaryti valstybė? Konfederacijos vadovo nuomone, paprasčiausiai jai derėtų labiau kovoti su monopolijomis.
„Juk paprastai didžiausi atlyginimai mokami tuose sektoriuose, kuriuose beveik nėra konkurencijos. Visuomenės darnos tikrai nepasieksime leisdami sudaryti monopolijas, oligopolijas ar kartelinius susitarimus”, – įsitikinęs D. Arlauskas.
Skaičiai gali pasirodyti stulbinantys
Kokie didžiausi atlyginimų skirtumai Lietuvos įmonėse? To valstybės institucijos, gaunančios duomenis apie mokamas algas, neskaičiuoja.
Tačiau galima šiokias tokias išvadas daryti ir iš viešai skelbiamų duomenų. Antai praėjusiais metais didžiausias per vieną mėnesį išmokėtas atlyginimas vienoje įmonėje siekė daugiau nei 1,5 mln. litų (neišskaičiavus mokesčių).
Jei toje įmonėje dirbo ir minimalią algą (pernai ji siekė 850 litų) gaunantis asmuo, jo ir daugiausia uždirbusio žmogaus atlyginimai tą mėnesį skyrėsi daugiau nei 1764 kartus.
Didžiausias per visus 2012-uosius mokėtas mėnesio atlyginimas pernai vienoje Lietuvos įmonėje buvo 285,5 tūkst. litų. Jei ten pat kas nors darbavosi už minimalią algą, skirtumas – beveik 336 kartai.
