Pasak portalo cvmarket.lt atstovo Povilo Kytros, tokią tendenciją lemia kelios priežastys.
„Dalis specialistų yra taip apkrauti darbais, kad jiems sunku su jais susitvarkyti per nustatytas darbo valandas. Kitai daliai tiesiog nesiseka planuoti savo laiko. Taip pat yra bendrovių, kuriose viršvalandžiai yra tarsi organizacinės kultūros dalis – atsistoti ir išeiti iš darbo penktą valandą būtų tiesiog nepadoru“, – tikino darbo rinkos specialistas.
Tokiam paaiškinimui pritaria ir žemės ūkio verslo grupės „Linas agro“ personalo vadovė Silvija Lukošiūnaitė. Pasak jos, patirtis rodo, kad daliai darbuotojų iš tiesų būna sunku tinkamai suplanuoti savo darbus ir dėl to nukenčia efektyvumas.
„Tai lemia įvairios priežastys: patirties stoka, darbų planavimo įgūdžių trūkumas ir kt. Aišku, kartais tenka prisiderinti prie išorinių veiksnių, kuriems įtakos daryti negali, pavyzdžiui, naujų sprendimų diegimas ar netikėtų ir skubių darbų vykdymas. Visgi stengiamės, kad mūsų darbuotojai planuotų savo laiką bent savaitei“, – pasakojo S. Lukošiūnaitė.
Anot Povilo Kytros, tai, kad daug lietuvių dirba viršvalandžius, nėra neįprasta. Panašią situaciją galima aptikti ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, nuolatos lietuvių aptarinėjamoje Estijoje.
„Ten esanti mūsų bendrovė taip pat atliko apklausą. Paaiškėjo, kad daugiau nei pusės estų darbo savaitės trukmė viršija įprastas 40 val. O 13 proc. atskleidė dirbantys net 60 val. per savaitę – tai yra 12 val. per darbo dieną“, – dėstė P. Kytra ir pridūrė, kad, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje kas penktas darbuotojas per savaitę dirba 7 papildomas neapmokamo darbo valandas.
„Tiesa, ten su neapmokamais viršvalandžiais kovojama. Štai pernai taip dirbančių žmonių skaičius Didžiojoje Britanijoje dėl to sumažėjo 200 tūkst. Tuo tarpu mūsų kraštuose vyrauja kiek kitokios tradicijos. Ilgamečiai vietinės darbo rinkos stebėjimai parodė, jog beveik niekas iš viršvalandžius dirbančių žmonių nefiksuoja papildomų darbo valandų ir negauna už tai jokio priedo“, – sakė P. Kytra, kurio nuomone, Lietuvoje tai dažnai tampa įmonės ir jos darbuotojų susitarimo reikalu.
Viršvalandžiai tapo neatsiejama šiuolaikinės gyvensenos dalimi, ypač didmiesčiuose dirbantiems specialistams, todėl P. Kytra siūlo visiems atkreipti dėmesį į galimą šalutinį ilgų darbo valandų poveikį žmogaus sveikatai, o ne mąstyt apie tai, kaip apie galimybę daugiau uždirbti.
„Nuolatos iki vėlaus vakaro užsibūnant darbe atsiranda chroniškas nuovargis, mažėja produktyvumas ir padidėja širdies ligų rizika. Pervargę žmonės daro daugiau klaidų, nes tampa mažiau pastabūs“, – dažniausiai medikų nurodomas grėsmes ir simptomus vardijo P. Kytra bei pridūrė, jog kiekvienas darbuotojas tiesiog privalo rasti laiko kokybiškam poilsiui. Būtent jis padeda užtikrinti gerus įmonės veiklos rezultatus ir asmeninę gerovę.
