Anot Venesueloje dirbančių užsienio žurnalistų, padėtis sostinėje Karakase normali. Tačiau provincijoje kasdienių prekių galima įsigyti labai retai, žmonėms tenka kelias valandas stovėti eilėse.
Kas kaltas? Nors amžiną atilsį Venesuelos prezidentas ir griežtas kapitalizmo priešas Hugo Chavezas jau stebi savo šalį iš dausų, jo pasekėjų valdžioje nestinga.
Šios šalies vyriausybė pranešė išsiaiškinusi, kad produktų deficitas susidarė dėl opozicionierių veiklos. Neva valdžiai nepalankios jėgos grobia šias prekes ir jas sunaikina, kad keltų gyventojų nepasitenkinimą.
Tačiau tiek opozicija, tiek verslo atstovai aiškina priešingai: suirutę sukėlė pati Venesuelos valdžia, vasarį devalvavusi bolivarą ir sugriežtinusi užsienio valiutos paskirstymą importuotojams.
Maža to, dar pernai įsigaliojo įstatymas dėl teisingų kainų, kuris nukreiptas kovai su spekuliantais. Valstybė įsteigė tarnybą, kuri kontroliuoja, ar pardavėjai nustato „teisingas“ svarbiausių prekių kainas, kurias, žinoma, padiktuoja vyriausybė.
Pirmiausia į prekių, kurių kainos reguliuojamos sąrašą, pateko 19 produktų: tualetinis popierius, mineralinis vanduo, moteriški įklotai, sauskelnės ir pan. Buvo pažadėta, kad sąrašas bus plečiamas.
Tuomet dar gyvas H.Chavezas ugningai aiškino: „Laisvoji rinka reikalinga buržuazijai, kuri apvoginėja liaudį bei dirbančiuosius ir taip tunka. Jokios laisvosios rinkos!”.
Laisvosios rinkos Venesueloje neliko. Socialistinė revoliucija nugalėjo? Gal ir taip. Tačiau šluostomojo popieriaus nuo to nepagausėjo.
