„Tarakonų draugiją savo bute kentėme apie 10 metų. Karas su jais mūsų šeimai kainavo mažiausiai 500 litų“, – pasakojo 226-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas inžinierius Vidmantas Ardzijauskas.
Tarakonus žmonės dažniausiai parsiveža iš kitų vietų arba jie atplūsta iš kaimynų butų, rūsių.
Dažniausiai namuose aptinkami iki 1,5 cm ilgio rudos spalvos naminiai prūsokai ir juodieji 2–3 cm ilgio tarakonai. Jie gyvena iki 2 metų.
Šie ištvermingi vabzdžiai ėda ne tik maisto produktus, bet ir muilą, tapetų klijus.
Padėjo baltarusiški nuodai
Kuršių gatvės 34-ajame name gyvenantis V. Ardzijauskas su kaimynais ilgai suko galvas, kaip kovoti su kenkėjais. Į inžinieriaus būstą vabzdžiai pateko su statybinėmis medžiagomis.
Ištvermingų gyvių neišnaikino net dichlofosas, nuo kurio kvapo žmonėms imdavo svaigti galva. Vabzdžiai dingdavo savaitei, bet paskui vėl sugrįždavo.
Daugiabučio gyventojai lengviau atsikvėpė tik Stoties turgavietėje nusipirkę baltarusiško gelio, kurio mūsų šalies parduotuvėse nė su žiburiu nerasi. Šis nuodas per porą savaičių iššlavė visus tarakonus.
Neišgujo net 6 mėnesius
Ūsuoti gyviai užplūdo ir Birželio 23-iosios gatvės 19-ąjį daugiabutį.
Šio namo bendrijos pirmininkė Tamara Tereščenko kenkėjus taip pat naikino dichlofosu, bet nesėkmingai.
Butą nuo tarakonų pavyko išvaduoti tik per pusę metų, kai panaudojo nuodus, gautus iš savo giminaitės.
Paskui buvo pakviesta įmonė, kuri atliko viso penkiaaukščio rūsių dezinfekciją. Daugiabutyje nebeliko nei tarakonų, nei graužikų.
Vabzdžiai buvo stipresni
Pramonės prospekto 26-ajame bendrabutyje gyvenęs 223-iosios bendrijos pirmininkas gydytojas Juozas Ražanauskas tarakonus naikino borakso milteliais, sumaišęs juos su kiaušiniu, bulvių koše.
„Ši priemonė, kaip ir daugelis kitų, buvo neveiksminga, nes tarakonai veisėsi visame bendrabutyje. Vienas žmogus jų neišnaikins – turi susitelkti viso namo gyventojai.
Tarakonų nebematau tik persikėlęs į kitą būstą. Nuo jų mūsų šeima kentėjo net 10 metų“, – „Laikinajai sostinei“ pasakojo J. Ražanauskas.
Vyras plėšė grindjuostes
Kaunietis Saulius Sinkevičius tarakonus įveikė naudodamas dichlofosą ir statybines medžiagas.
Įsikėlęs į naują 33 kvadratinių metrų būstą S. Sinkevičius aptiko didžiulius pulkus atgrasių gyvių. „Už spintelės pamačiau daug kyšančių ūsų. Apžiūrėjęs kitą spintelę, radau antrą jų lizdą“, – prisiminė vyriškis.
Naršymas interneto platybėse ieškant veiksmingų priemonių nuo tarakonų S. Sinkevičių nuvylė, todėl jis nutarė veikti pats.
Plačiai atidaręs langus, naujakurys dichlofoso purškė į visus grindų plyšius, atitraukė spinteles, šaldytuvą, dujų krosnelę. Žuvo 100 tarakonų, bet tai buvo ne pabaiga.
Tie, kurie negavo nuodų porcijos, liko gyvi.
Už buitinės technikos, baldų S. Sinkevičius aptiko maisto likučių, riebalų, šiukšlių, todėl viską kruopščiai išvalė, ant ventiliacijos angų uždėjo uodams skirtus tinkliukus, nuplėšė grindjuostes ir į plyšius pripurškė montažinių putų.
Paskui vyras statė dviejų tipų spąstus – nuodingas dėžutes ir namelius, prie kurių tarakonai prilimpa. Karas baigėsi, kai žuvo maždaug 300 tarakonų.
Kaip sekėsi kovoti su tarakonais, kaunietis aprašė internete.
Kenkėjai platina pavojingų ligų sukėlėjus
Irena Bulsienė
Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė
„Tarakonai nemėgsta švaros. Pirmiausia reikia nuolat kruopščiai valyti virtuvę – atitraukti spinteles, viryklę, šaldytuvą, kitus prietaisus.
Maistą vertėtų laikyti sandariuose induose arba plastikiniuose maišeliuose, negalima palikti per naktį gyvūnų ėdalo, vandens, smėlio dėžučių.
Taip pat reikėtų patikrinti, ar vabzdžiai nesislepia vonios karnizuose, apžiūrėti gyvatuką, atitraukti baldus kambariuose, išvalyti grindis, sienas.
Kad šie kenkėjai nepatektų į būstą, rekomenduojama panaikinti visus sienų, grindų, prie elektros lizdų, po durimis esančius plyšius.
Laiku neišnaikinti tarakonai gali pernešti tuberkuliozės, salmoneliozės, dizenterijos, vidurių šiltinės sukėlėjus, o šių vabzdžių išmatos, išnaros ir kiaušinėliai sukelia alergiją.“
