Pagal elektroninės prekybos populiarumą dar neprilygstame šalims, kuriose veikia tūkstančiai parduotuvių, o jose apsiperka daugiau nei pusė gyventojų. Tačiau internetinės prekybos šuolis Lietuvoje jau labai ryškus. Internetu perka apie 30 proc. gyventojų.
Elektroninės prekybos konsultantas Vytautas Vorobjovas teigė, jog elektroninės prekybos raida Lietuvoje apima vos daugiau nei dešimtmetį, tačiau per tą laiką įkurta per 300 elektroninių parduotuvių.
Ar jų skaičius smarkiai augs, priklausys nuo didžiųjų prekybos tinklų atėjimo į internetą. Stambūs žaidėjai su didelėmis investicijomis smulkiuosius gali greitai išstumti iš rinkos.
Neturėjo žinių ir patirties
„Prekyba virtualioje erdvėje prasidėjo šiek tiek anksčiau nei 2003 metais, kai buvo įkurta pirmoji elektroninė parduotuvė.
Kai nuo 2000 metų bankai pradėjo teikti elektroninės bankininkystės paslaugas, kai kurios įmonės sugalvojo internetu pardavinėti bilietus, knygas, logotipus ar melodijas. Tai buvo pirmieji verslininkų bandymai gauti pinigus iš vartotojų virtualiu būdu“, – pasakojo V. Vorobjovas.
Tarp 2000 ir 2009 metų tradicinis verslas į elektroninę prekybą žiūrėjo gana įtariai ir labai atsargiai. Dažnai buvo manoma, kad internete tiesiog žaidžia studenčiokai. V. Vorobjovo teigimu, ne paslaptis, kad tuo metu elektronine prekyba daugiausia užsiiminėjo programuotojai arba reklamos atstovai.
„Internetinėse parduotuvėse būdavo arba gera techninė dalis, arba gražus pateikimas, bet tada žmonės menkai suvokė verslo ypatumus: kaip valdyti finansus, kaip derėtis su tiekėjais, kaip laikyti prekes.
Tuo metu atsirado daug elektroninių parduotuvių. Tačiau lengvai atsiradusios, jos lengvai ir pradingo. Tos, kurios išsilaikė, gerai gyvuoja iki šių dienų“, – sakė konsultantas.
Per savaitę – viena prekė
Pirmąją lietuvišką elektroninę parduotuvę „Naminukas“ prieš dešimt metų įkūrusios įmonės „Pretendentas“ rinkodaros vadovas Dainius Gataveckas prisiminė, jog darbo pradžia nebuvo labai džiugi.
„Buvome tradicinio verslo atstovai. Elektroninę parduotuvę, kuri prekiavo buitine technika, įkūrėme neturėdami nei daug internetinio verslo žinių, nei patirties.
Tuomet džiaugdavomės, jei internetu per savaitę būdavo nuperkama viena ar dvi prekės“, – kalbėjo D. Gataveckas.
Verslininko teigimu, pirkėjų nepasitikėjimas elektronine prekyba pirmaisiais metais buvo toks didelis, kad jie skambindavo ir prieš užsakydami daiktą, ir tuoj pat po to, kai pateikdavo užsakymą.
„Kai vienas klientas be skambučio mums užsakė vaizdo kamerą ir iš karto sumokėjo apie 6 tūkst. litų, patys stebėjomės. Aišku, tai buvo užsienietis, kuriam prekyba internetu, matyt, nekėlė abejonių. Kad lietuviai išdrąsėtų, turėjo praeiti 4–5 metai“, – pasakojo D. Gataveckas.
Auga prekyba maistu, gėrimais
Šiuo metu internetu perka maždaug kas trečias Lietuvos gyventojas. Didžiausią pelną skaičiuoja drabužiais, avalyne, elektronikos prekėmis internete prekiaujantys verslininkai. Labiausiai auga prekyba maistu bei gėrimais, baldais ir namų tekstile.
Įmonė „Euromonitor International“ prognozuoja, kad iki 2017 metų prekyba internetu Europoje didės 80 proc., o Lietuvoje – 144 proc., arba vidutiniškai 16 proc. kasmet. 2017 metais internetinė prekyba Lietuvoje sudarys 4,5 proc. visos prekybos.
Nors elektroninių parduotuvių ir jose apsiperkančių žmonių pastaruoju metu daugėja, V.Vorobjovas įsitikinęs, kad geri laikai, kai kiekvienas panorėjęs galėdavo sukurti savo elektroninę parduotuvę, praeityje. Nelengvas metas ateina ir smulkiajam verslui.
Koją kelia didieji tinklai
„Šiuo metu įžengti į virtualios prekybos rinką gerokai sunkiau nei prieš dešimt metų. Kai į rinką atėjo didieji prekybos milžinai „Maxima“ ir „Senukai“, smarkiai išaugo konkurencija.
Smulkiajam verslui išsilaikyti tapo gerokai sudėtingiau. Be to, padidėjo ir programuotojų darbo įkainiai, kuriuos kilstelėjo „Barclays“ banko atėjimas į Lietuvą“, – kalbėjo elektroninės prekybos konsultantas.
Prognozuojama, jog per ateinančius dvejus trejus metus mažų parduotuvėlių internete sumažės, nes koją į elektroninę erdvę rengiasi įkelti ne vienas prekybos centras.
Į internetą numato ateiti ir vaistinės.
„Manau, kad smulkiajam verslui išsilaikyti padėtų kelių elektroninių parduotuvių prekių atsiėmimo vietų sujungimas“, – įsitikinęs V.Vorobjovas.
Pionieriai, išaugę į Baltijos šalių lyderius
Dainius Liulys, elektroninės parduotuvės „Pigu.lt“ įkūrėjas:
„Prieš šešerius metus atidarydami elektroninę parduotuvę, išsikėlėme sau tikslą tapti elektroninės prekybos lyderiais Lietuvoje.
Tuomet pirkėjams pasiūlėme beveik 30 tūkst. prekių ir patogų jų pristatymą į namus. Praėjus vos trims mėnesiams po atidarymo, „Pigu.lt“ apsilankė 240 tūkst. žmonių, pateikusių daugiau nei 2000 užsakymų. Tai, kad tokia parduotuvė Lietuvai buvo reikalinga, parodė ir pirmojo ketvirčio rezultatai – daugiau nei milijono litų apyvarta. Dažnai juokaujame, jog nuo tada lietuviai išmoko pirkti internetu.
Sėkminga veikla mums leido didinti investicijas į verslą ir gerinti klientų aptarnavimo kokybę. Atsižvelgdami į pirkėjų pageidavimus, atidarėme modernius prekių atsiėmimo punktus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.
Pernai milijonines investicijas skyrėme naujai sandėlių valdymo sistemai diegti. Pasiekti rezultatai skatina nestovėti vietoje ir stiprinti savo pozicijas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.“
