Daugelis lietuvių pirtis statosi užmiestyje esančiose sodybose ar nuosavuose namuose prie vandens telkinio. Yra ir tokių, kurie pirtimis mėgautis gali neišėję iš savo buto, net ir paskutiniame daugiabučio aukšte.
Specialistai teigia, kad savo rankomis įsirengti pirtį nėra sudėtinga. Tiesiog prieš statant pirtį, derėtų išsiaiškinti pagrindines taisykles, kad vėliau netektų taisyti savo klaidų.
Populiariausios - paprastos pirtys
Kokią pirtį statyti - tradicinę, garo kabinos ar infraraudonųjų spindulių - priklauso nuo galimybių ir norų. Lietuvoje pigiausia įrengti medinę sauną ar rusišką pirtį - pastarosios ir yra populiariausios šalyje.
Nors parduotuvėse galima įsigyti visko, ko reikia, specialistai teigia, kad prieš ruošiantis statyti pirtį, derėtų pasitarti su konsultantais. Taip galima išvengti klaidų ir bereikalingų išlaidų.
Įmonės „Geras garas“ direktorius Saulius Grigaliūnas teigia, kad pavasaris - laikas, kai žmonės skuba statytis pirtis. Tada jo vadovaujamos įmonės darbuotojai vos spėja atsakyti į pirtis besistatančių žmonių klausimus.
„Sezoniškumas yra. Daugiausia žmonių kreipiasi pavasarį ir rudenį. Pavasarį, ypač šiuo metu, gal netgi šiek tiek anksčiau, žmonės įsirenginėja pirtis sodybose prie ežerų.
Rudenį baigiasi lauko darbai, žmonės „palenda po stogu“, irgi prasideda pirtelių įrenginėjimai namuose. Praktiškai pirtelių įrengimai prasideda atėjus pavasariui ir tęsiasi iki žiemos“, - teigia S. Grigaliūnas.
Pirčių ekspertas tvirtina, kad vis daugiau žmonių patys ryžtasi statyti pirtis, o su specialistais tik konsultuojasi. Visgi, S. Grigaliūnas pastebi, kad žmonės, internete prisižiūrėję įvairiausių pirčių, dažnai į vieną bando suplakti kelis dalykus.
„Norinčius įsirengti pirtis skirstyčiau į dvi dalis. Pirmieji – žmonės, kurie internete suranda įvairiausių pirčių variantų ir tada bando viską sudėti, bando padaryti kartu ir dūminį pečių, ir elektroninę ventiliaciją. Jie per daug pridaro.
Kita grupė – kurie kažko nepadaro. Šie žmonės gal pernelyg atsainiai žiūri. Klausimų žmonėms kyla įvairiausių, kai kurie prisigalvoja tokių dalykų, kuriuos net išpildyti sunku“,- pasakoja S. Grigaliūnas.
Pirmasis aukštas - tinkamiausias
Visgi, norint taisyklingai įsirengti pirtį, reikia žinoti pagrindinius dalykus, nuo kurių priklauso patogumas ir poilsis pirtyje.
Pirtis - nėra tik vieta, kurioje galime nusiprausti. Tai patalpų kompleksas. Šiuolaikinei pirčiai būtina gera ventiliacija, kaminas arba elektros įvadas ir kanalizacija.
Pirčiai geriausiai tinka atskiras pastatas, tačiau, jeigu tokių galimybių nėra – galima pirtį įsirengti ir bute ar name. Tačiau klaidingai galvoja tie, kurie pirčiai palieka vietą rūsyje, ši vieta tam netinka. Pirmasis namo aukštas – geresnis pasirinkimas. Kalbos, kad nuo garinės pirties drėksta namas - nepagrįstos, jei pirtis įrengta tinkamai, ji netgi džiovina namą.
Galvojant apie vietą pirčiai derėtų nepamiršti, kad pirtyje turėtų būti garinimosi patalpa, priešpirtis, dušas, tualetas bei poilsio kambarys.
Jeigu lieka vietos, galima įsirengti nedidelę virtuvę-barą ar baseiną. Įprastai priešpirtis turėtų būti dvigubai didesnis nei garinimosi patalpa. Pirtis turi būti suprojektuota taip, kad iš priešpirčio būtų galima išeiti į lauką ir įšokti į ežerą ar baseiną.
Patogūs suolai - geram poilsiui
Net jeigu neturite didelės patalpos pirčiai, turėtumėte pirties erdvę išnaudoti taip, kad garinimosi patalpoje tilptų dviejų aukštų platūs pirties suolai, ant kurių būtų galima atsigulti net ir aukštam žmogui. Tai – vienas svarbiausių pirties baldų. Nuo jų patogumo tiesiogiai priklauso pirties malonumas.
Tinkamiausia ir populiariausia mediena gultams – liepa, juodalsknis, drebulė, abachi ir raudonasis Kanados kedras. Kai išsirenkate medieną gultams, turėtumėte atkreipti dėmesį į gultų išdėstymą. Kas jums svarbiau: gulėti ar sėdėti ant gultų?
Suolai, skirti sėdėjimui, turi būti įrengiami kuo aukščiau, pirtininkų kojos turi būti virš krosnelės akmenų linijos, kitaip jos bus vėsios, palyginti su bendra kūno temperatūra.
Patariama viršutinį pirties suolą įrengti taip, kad ant jo atsisėdus žmogui virš galvos iki stogo liktų bent 20 centimetrų, kitu atveju, bus nepatogu užlipti ir nulipti.
Gultų plotis turėtų būti ne mažesnis nei 60 centimetrų, jei tai gulimas gultas – galima padaryti ir 70 centimetrų, nes gulint ant mažesnio gulto, dažniausiai netelpa ranka ir ji nusvyra žemyn.
Mažesni nei 60 centimetrų gultai galėtų būti įrengiami nebent mažiausiose pirtyse, kur nėra vietos. Visgi, specialistai pataria – jeigu statote pirtį, atraskite jai vietos ir skirkite dėmesio gultams, kad jie būtų patogūs ir tinkamo pločio.
Aukščių skirtumas tarp viršutinio gulto ir apatinio turi būti 40 cm, daugiausia 45 cm. Jei atstumas yra didesnis, pirtyje besikaitinančiam žmogui yra nepatogu. Jis negali tinkamai atsilošti, jei skirtumas per mažas – jo kojos įtempiamos, jei skirtumas per didelis – kabo ore.
Krosnelė - pirties širdis
Statant pirtį ypač svarbu pasirinkti tinkamą krosnelę. Ji yra kiekvienos pirties širdis. Krosnelės pasirinkimai priklauso nuo to, kokį garą mėgstate. Kaip šildyti savo krosnelę – elektra ar malkomis - kiekvieno pasirinkimo reikalas.
Senovinės krosnys pirtį apšildydavo akmenyse sukaupta šiluma – tai geriausias pirtinimosi būdas, tačiau tokia pirtis užima labai daug vietos. Iškūrenti ją reikia laiko ir daug malkų, tuo tarpu, elektrinės krosnys dažniausiai pirtį įšildo per valandą.
Elektrinę krosnelę galima instaliuoti net ir mažoje pirties patalpoje, pradedant nuo 1 kvadratinio metro, o malkinei pirtelei reikia mažiausiai triskart didesnio ploto patalpos.
Geros pirties taisyklė – pirtyje turi būti kuo daugiau akmenų, įkaitę akmenys spinduliuoja naudingus neigiamus jonus. Elektrinių krosnelių kaitinimo elementai įkaista iki raudonumo ir degina deguonį, tuo tarpu, malkinės krosnelės įkaista mažiau, tačiau jos yra sunkesnės ir užima daugiau vietos.
Atrodo, kad elektrinės krosnelės yra paprastesnės: nereikia nuolat kūrenti, jos yra nuolat parengtos pirtininkams, tačiau visgi pirties kūrenimas nuo senovės yra tarsi ritualas.
Suomiai įsitikinę: jeigu pirtyje nėra geros krosnies, gero garo nebus. Todėl jie nuolat pabrėžia – krosniai reikia skirti didžiausią dėmesį. Norint, kad garas būtų geras ir drėgnas, temperatūra pirtyje neturi būti labai aukšta, o krosnis – pilna akmenų.
Akmenų pasirinkimas taip pat priklauso nuo krosnies. Malkomis kūrenamoje krosnyje akmenys turi būti tokie, kad laikytų šilumą, kai ugnis jau nebesikūrena. Turint elektrinę krosnelę energijos išlaikymo pajėgumas nebėra toks svarbus.
Svarbu, kad akmenys krosnelėje būtų panašaus dydžio, taip oras galės laisvai cirkuliuoti. Didesnius akmenis rekomenduojama dėti apačioje, mažesnius – viršuje.
Oras pirtyje turi pasikeisti
Pasirūpinti pirties ventiliacija - būtina. Neventiliuojamoje pirtelėje ne tik nesmagu sėdėti, bet ir pavojinga. Pritrūkus deguonies, gali imti svaigti galva. Tačiau būtent čia statantieji pirtis klysta dažniausiai.
„Dažnai žmonės galvoja, kad ventiliacija – tai langas. Pasidariau langelį, bus ventiliacija. Ne, langas yra šviesa, per langą galima išvėdinti pirtį išėjus iš jos, tačiau tai neatstoja ventiliacijos. Nuolat vėdinti pirtinantis per langą neįmanoma, visa šiluma išeina tokiu atveju“, - sako įmonės „Geras garas“ direktorius.
Pirtyje nuo karščio oras išretėja, todėl būtina užtikrinti gerą organizmo aprūpinimą deguonimi. Vienam žmogui reikia ne mažiau kaip 2 kub. m oro, kuris turi nuolat cirkuliuoti. Todėl ventiliacija pirtyje turi būti gera.
Oro ištraukimas iš patalpos turi būti reguliuojamas, priklausomai nuo to, kiek žmonių yra pirtyje. Kuo karštesnė pirtis, tuo daugiau deguonies yra išdeginama, todėl oro pasikeitimas turi būti intensyvesnis. Mažoje pirtyje oras per valandą turi pasikeisti 6-8 kartus, esant aukštai temperatūrai - iki 12 kartų.
Verta paminėti, kad oro ištraukimo angas reikia įrengti pačiuose tolimiausiuose nuo krosnelės kampuose.
Elementarus pirties vėdinimas, kai oras patenka į pirtį per durų plyšį, o išeina per priešais esančios sienos angą viršuje. Tačiau tokiu būdu iš pirties pašalinamas karščiausias oras ir apačioje oras atvėsta. Specialistai rekomenduoja įrengti priverstinę ventiliaciją.
