„Sostinė” šią žiemą stebėjo du identiškus prieš penkiasdešimt metų pastatytus daugiabučius Vilniaus Žirmūnų gatvėje.
Vienas jų – renovuotas, kitas – ne. Dviejų vienodo dydžio ir suplanavimo 47 kvadratinių metrų ploto butų gyventojai kas mėnesį „Sostinei” pateikdavo gaunamas sąskaitas.
Šis sezonas buvo brangesnis
Šis šildymo sezonas buvo ne iš pigiųjų. Didžiausias sąskaitas už šildymą gyventojai gavo net ne žiemą, o jau pavasarį, kai tikėjosi, kad už šilumą apskaičiuotos sumos pradės tirpti kaip sniegas pašvietus pavasario saulei.
Per visus septynis šildymo sezono mėnesius vien šildymui, neskaitant gyvatuko mokesčio, abiejų namų gyventojai išleido maždaug ketvirtadaliu daugiau pinigų nei pernai.
Renovuoto Žirmūnų gatvės 3-iojo daugiabučio namo gyventoja pensininkė Juzefa Belunskienė už septynis šildymo mėnesius sumokėjo 702 litus.
Šalia nerenovuotame Žirmūnų gatvės 1-ajame name gyvenanti jauna šeima Inga su vyru Eduardu, auginanti du darželinukus, sumokėjo dvigubai daugiau – 1415.
Tiek J. Belunskienei, tiek jaunai šeimai gyvatukas kainavo dar po 330 litų.
Atrodytų, kad renovacija šildymo išlaidas sumažino perpus. Tačiau kokia kaina?
Balkonas nuolat atidarytas
J. Belunskienė kiekvieną mėnesį už 47 kvadratinių metrų ploto butą dar papildomai sumokėdavo 124 litus.
Iš jų 67 litai – mėnesinis įnašas už renovaciją ir pakeistus langus, 57 litai – administraciniai mokesčiai, namų fondui skirta dalis, mokesčiai už nedidelį remontą.
Užtat kiekvieną kartą lankydamasis „Sostinės” žurnalistas jos bute rasdavo atvertas balkono duris.
Ir gruodį, ir kovą, ir gegužę. 19 laipsnių temperatūra kambaryje pensininkei atrodė maloni. Nors ji galėjo atsukti radiatorių termostatus, nuo to jos šildymo sąskaitos nebūtų padidėjusios.
„Yra tų darbų ir renovuotame name. Štai iš sukauptų lėšų buvo sutvarkyta elektros instaliacija rūsiuose.
Namo bendrijos pirmininkė nupirko vejapjovę.
Be to, ir naujus įstiklintus balkonus tuoj reikės remontuoti.
Jie rūdija, o kai kur jau bėga vanduo”, – balkone kilnodama indelius, į kuriuos prilašėjo vandens, dėstė J. Belunskienė.
Pensininkė per septynis šildymo sezono mėnesius, įskaitant komunalinius mokesčius ir įmoką už renovaciją, sumokėjo 1900 litų. Renovacijos paskola paimta penkiolikai metų.
Skirtumas – nedidelis
Buto šildymas nerenovuotame Žirmūnų gatvėje esančiame 1-ajame name, kurį J. Belunskienė kasdien mato pro savo langą, kainavo dvigubai daugiau.
Nemažai šio namo gyventojų irgi nori, kad jų namas būtų renovuotas, nors jame žiemą nėra šalta, o ir sąskaitos dar nėra tokios didelės: vidutiniškai 202 litai už 47 kvadratinių metrų ploto buto šildymą.
Dar kas mėnesį jie už komunalines paslaugas sumoka po 53 litus.
Taigi per septynis šildymo sezono mėnesius Ingos ir Eduardo šeima šildymui ir komunaliniams mokesčiams išleido 2116 litų. Vadinasi, 216 litų per šildymo sezoną daugiau nei renovuotame bute gyvenanti J. Belunskienė.
Lyg ir nedidelis skirtumas, tačiau Žirmūnų gatvės 1-ojo namo gyventojai, matydami šalia dailiai renovuotą kaimyninį namą, patys pradėjo kaupti lėšas pradiniam renovacijos įnašui.
Žiemą po pusę lito, o vasarą po litą už kvadratinį metrą.
Todėl Inga su Eduardu per metus dar sumoka 400 litų už renovaciją, kuri neaišku, kada prasidės ir ar išvis bus.
Namas į sąrašą nepateko
„Nemažai mūsų namo gyventojų norėtų renovacijos.
Tačiau čia yra daug nuomininkų, kuriems tas pat, o bendrijos pirmininkas nerodo jokios iniciatyvos.
Visi gyventojai puolė skaityti tų namų, kurie Vilniuje buvo atrinkti renovuoti, sąrašą. Ir labai nusivylė savo namo jame neradę. Nieko nevyksta, net pikta”, – pasakojo Inga.
Šeima jau po truputį ima dairytis naujo, erdvesnio, naujesnės statybos būsto, nes nelabai tiki, kad renovacija yra vaistas nuo visų namo ligų.
„O kaip bus, kai reikės renovuoti jau renovuotus namus. Kaip tuomet jie tai darys?” – svarstė Eduardas.
Gyvenimo sąlygos suprastėjo
Pas Ingą su Eduardu šią žiemą lankėsi ne tik „Sostinės” žurnalistai. Du Žirmūnų gatvės namai pateko ir į mokslininkų akiratį.
Du daugiabučiai tapo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) magistrantės Mildos Čiapaitės mokslinio darbo objektais.
Magistrantės tyrimo išvados atskleidė, kad per šešerius metus – prieš tiek laiko renovuotas Žirmūnų gatvės 3-iasis namas – jo būklė suprastėjo.
Namui šildyti jau reikia daugiau šilumos nei iškart po renovacijos, taip pat oro judėjimo, drėgmės rodikliai vis dažniau neatitinka normų.
„Tai buvo pirmasis daugiabutis, renovuotas Vilniuje. Tuomet dar nebuvo tokių technologijų, kokios naudojamos dabar.
Kai kurių sprendimų, kaip antai orlaidės languose, niekas nebenaudoja.
Mano tyrimas rodo, kad namas dėvisi ir po renovacijos”, – pasakojo M. Čiapaitė.
Išvada – per 15 metų sumokėjus visas įmokas už renovaciją teks vėl imti kreditą naujai namo renovacijai.
Gyventi renovuotame daugiabutyje tik šiek tiek pigiau nei nerenovuotame. Tokia išvada peršasi, „Sostinei” šildymo sezoną stebėjus dviejų namų Žirmūnuose sąskaitas. Tiesa, renovuoto namo privalumas – tvarkinga aplinka ir vidaus patalpos.
