Alytaus pataisos namų vadovams jau nebereikia įkalbinėti privačių įmonių savininkų priimti padirbėti nuteistųjų.
Dabar jose dirba 41 kalinys, nors prieš porą metų už įstaigos ribų pavykdavo surasti darbo vos dešimčiai.
Darbdaviai įsitikino, kad vyrai dirba sąžiningai ir nekelia jiems jokių rūpesčių.
„Norinčių padirbėti laisvėje nuteistųjų yra gerokai daugiau. Jie labai laukia savo eilės. Bet atskirose patalpose už griežtai saugomų pataisos namų ribos kol kas turime 41 vietą tiems, kuriems speciali komisija suteikė teisę gyventi be sargybos priežiūros.
Tik iš čia nuteistieji gali vykti į darbą laisvėje”, – paaiškino Alytaus pataisos namų direktorius Kęstutis Jasmontas.
Priima kaip savus
Šių namų gyventojai Alytaus miškų urėdijai padeda želdinti miškus ir juos tvarkyti.
Bendrovėje „Ekonovus” jie rūšiuoja atliekas, su „Ordo” darbuotojais šienauja miesto parkus ir pakeles, „Daugų žuvies” tvenkiniuose gaudo karpius, o „Luksnėnų soduose” nuo ankstyvo pavasario geni obelis, rudenį skina obuolius.
Antai „Luksnėnų sodai” kasdien atsiveža 9–10 nuteistųjų ir už šią paslaugą vežėjui sumoka 150 litų.
„Būtų gerai, jeigu darbo biržos atsiųsti bedarbiai norėtų ir stengtųsi dirbti kaip jie.
Todėl ir elgiuosi su jais kaip su savo darbuotojais.
Praėjusį mėnesį už kiekvieną darbininką pataisos namams pervedėme apie 1000 litų atlyginimo. Bet šie vyrai netgi neklausinėja, kiek uždirbs.
Darbas žmogų auklėja, niekas dar nesugalvojo geresnio būdo. Nelaisvėje šie jauni vyrai pervargo nieko neveikdami”, – pasakojo „Luksnėnų sodų” direktorė Elena Žilinskienė.
Ketina perimti pastatą
Šalia pataisos namų taip pat yra kelerius metus nebenaudojamas Turto fondui priklausantis pastatas.
Šiuo metu deramasi, ar nebūtų įmanoma jo perimti.
Atnaujinus pastatą čia būtų galima apgyvendinti apie 100 nuteistųjų, kurie kiekvieną dieną galėtų dirbti laisvėje.
„Jau dalyvaujame viename projekte: už gautą paramą ketiname įrengti 20 gyvenamųjų vietų administraciniame pastate. Todėl jau kitąmet atsirastų galimybė dar 20 nuteistųjų prisidėti prie dirbančių už įstaigos ribų”, – pasakojo K.Jasmontas.
Jis įsitikinęs, kad galimybė padirbėti už kalinimo įstaigos ribų tiems, kurie į laisvę išeis po pusės metų arba metų, padėtų ten greičiau pritapti ir surasti darbo vietą.
Įmonei trūksta užsakymų
Pataisos namuose yra įsikūrusi ir valstybės įmonė, pagal užsakymus gaminanti baldus.
Čia taip pat iš vytelių pinami krepšeliai, vasarą gaminamos rogutės, o žiemą – šašlykinės.
Dalis šios įmonės produkcijos netgi iškeliauja į užsienį.
Bet iš 1400 bausmę atliekančių nuteistųjų šioje bendrovėje darbo užtenka maždaug 170, nes užsakymų nėra pernelyg daug.
Pinigai – ir sau, ir pataisos namams
Darbdaviai perveda pinigus į pataisos namų sąskaitą – jiems atitenka apie ketvirtį sumos.
Už šias lėšas tvarkomos buitinės patalpos visiems nuteistiesiems.
Gerai dirbantys savo sąskaitose paprastai sukaupia po kelis tūkstančius litų. Todėl išėję į laisvę jie turi lėšų pragyventi, kol susiras darbą.
„Net ir teismo priteistą žalą nukentėjusiems nuteistieji gali pradėti atlyginti tik dirbdami. Darbdaviams taip pat naudinga įdarbinti nuteistuosius, nes už juos „Sodrai” moka tik 9 procentus mokesčių”, – įsitikinęs pataisos namų vadovas K.Jasmontas.
