Iki šiol ūkininkai pluoštinių kanapių sėjo nedaug.
Statistikos departamento duomenimis, 2010-aisiais ir 2011-aisiais Lietuvoje pluoštinių augalų buvo sėjama po 100 hektarų, pernai – šiek tiek daugiau.
Jų augintojus akylai stebi ir policininkai, ir kitų institucijų pareigūnai. Nors pluoštinės kanapės tinkamos tik pramonei, įtarimų, kad ūkininkai jas augina narkotikams gaminti, buvo į valias.
Pluoštinių kanapių įstatymas įsigalios kitų metų sausį. Už deklaruotus jų plotus ūkininkai galės tikėtis tiesioginių išmokų – ES paramos. Tad ir pretendentų į ją tikriausiai atsiras.
Beje, Lietuva – paskutinė ES šalis, įteisinusi pluoštines kanapes.
Apšiltino savo namą
„Pirmą kartą nukirtę užaugintas pluoštines kanapes, kaime apšiltinome savo namą.
Patys įsitikinome, kad kanapių pluoštas yra gera termoizoliacinė medžiaga”, – prasitarė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Termoizoliacijos instituto mokslo darbuotojas Sigitas Vėjelis.
Prieš keletą savaičių jis nukirto kanapes 2,5 hektarų žemės plote. Mat rudenį nukerpamos tik jų viršūnės ir iškuliamos sėklos, o patys stiebai lieka laukuose. Per žiemą nuo jų sluoksnis po sluoksnio atsiskyręs pluoštas tampa tinkamas perdirbti.
Užsėti kanapėmis porą hektarų žemės savo tėvą Rokiškio rajono ūkininką Alį Vėjelį Sigitas įkalbėjo prieš trejus metus.
„Sutapimas, kad būtent Rokiškio rajone gyvena pluoštines kanapes pirmasis pradėjęs auginanti ūkininkas.
Jį teismas išteisino, išaiškinęs, kad tokia veikla ES, tad ir Lietuvoje, yra legali, o auginamose kanapėse nėra psichiką veikiančių medžiagų”, – sakė pašnekovas.
Todėl į žemę pluoštinių kanapių sėklas tėvas ir sūnus Vėjeliai taip pat galėjo berti nekaustomi baimės.
S.Vėjelis pats norėjo išmėginti, kaip jas galima panaudoti statybose. Taip pat vyras norėjo ištirti laboratorijoje iš kanapių pagamintų statybinių medžiagų savybes.
„Atskyrus plaušą, spaliai gali būti naudojami mūro blokeliams arba pertvaroms gaminti. Jie maišomi su kalkėmis arba moliu. Tokių blokelių tvirtumas yra kone toks pat kaip akytojo betono”, – aiškino S. Vėjelis.
Duomenis teikia policijai
Šakių rajono Kriūkų kaimo ūkininkai broliai Tomas ir Egidijus Zėringiai 3 hektarus pluoštinių kanapių pirmąkart pasėjo 2009-aisiais. Joms sudygus sulaukė antrankiais mosuojančių tikrintojų delegacijos.
„Niekada nepamiršiu, kaip į brolio, lyg kokio narkomafijos barono, kiemą atriaumojo pora visureigių, o dar 2 nudūmė į dirvonus.
Visureigiai dar negrįžo iš laukų, o po Lietuvą jau pasklido žinios, jog brolis prisipažino auginantis kanapes, ir už tai jo laukia 8–10 metų nelaisvės”, – šyptelėjo T. Zėringis.
Ištyrus kanapes paaiškėjo, jog jose nėra psichiką veikiančių medžiagų.
Kol Pluoštinių kanapių įstatymas dar negalioja, Zėringiai šiais augalais užsėtus laukus išmatuoja ypač tiksliai ir duomenis pateikia policijai.
Netrukus gamins blokelius
Pluoštinių kanapių termoizoliacinės savybės labiausiai patraukė brolių T. ir E.Zėringių dėmesį. Jie jau pagamino eksperimentinius blokelius iš kanapių pluošto, kurie šiuo metu tiriami VGTU laboratorijose.
„Kai kurių tyrimų rezultatus jau žinome. Paaiškėjo, kad šių gaminių šilumos varža prilygsta polistireniniam putplasčiui.
Tačiau dar laukia gniuždymo testas. Norime įsitikinti, ar galima iš blokelių mūryti atramines sienas”, – sakė T. Zėringis.
E. Zėringis šiuo metu iš Rusijos gabena blokelių gamybos įrangą – maišyklę ir presą. Gaminant blokelius, susmulkintas kanapių pluoštas maišomas su negesintomis kalkėmis ir vandeniu.
Iš spalių – likusių smulkiųjų pluošto dalelių – bus maišomas skiedinys. Jis naudojamas sienoms tinkuoti arba blokeliams sumūryti.
Vasaros pradžioje broliai planuoja pradėti blokelių gamybą. Užsakovai to nekantriai laukia. Vieni jų – ekologiško kaimo kūrėjai pajūryje, kiti – namų statytojai Rusijoje.
Šiuo metu Lietuvoje tėra vienas karkasinis iš pluoštinių kanapių pastatytas namas. Jį apžiūrėję VGTU ekspertai aptiko statybos klaidų – netaisyklingų kanapių masės jungčių su karkasu, per kurias išeina šiluma ar skverbiasi šaltis.
