Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje LVK prezidentas Valdas Sutkus sakė, kad šis tyrimas parodys tikrąją Lietuvos darbo rinkos situaciją, nes tokio dydžio, kaip vidutinis darbo užmokestis, kurį pateikia Statistikos departamentas, realiai nėra.
„Reikia žiūrėti į atlyginimus pagal profesiją, atliekamo darbo pobūdį ir kitus rodiklius“, – aiškino verslininkas.
Jis mano, kad tyrimo rezultatai bus naudingi ne tik darbdaviams ir darbuotojams, bet ir politikams, nes jų sprendimai turi būti pagrįsti analize. Vyriausybė yra ne kartą žadėjusi nuoseklų minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimą.
LVK tyrimo rezultatus planuoja perduoti Ūkio, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms.
Prognozuoja augimą
„Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė pažymėjo, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį, Statistikos departamento duomenimis, atlyginimai augo 4,4 proc., tačiau šis augimas daugiausiai buvo lemtas dėl padidinto MMA.
Ji prognozuoja, kad per metus atlyginimai iš viso turėtų padidėti 3,5 proc., bet ilgai tai tęstis negalės dėl problemų euro zonoje ir Rusijoje.
Analitikė taip pat pabrėžė aukštą nedarbo lygį, kuris šiuo metu yra 13,1 proc. V. Klyvienės manymu, palyginus su praeitų metų paskutiniu ketvirčiu 0,1 proc. pakilusį rodiklį lėmė tai, kad verslas nenori prisiimti dėl MMA pakėlimo padidėjusių kaštų.
Ji neparemtų tolimesnio MMA augimo ir mano, kad tai nebūtų protingas sprendimas. Darbo našumo ir atlyginimo neatitikimo problemą „Danske Bank“ atstovė siūlo spręsti diferencijuojant užmokestį pagal darbuotojo amžių.
Dėl to, kad Lietuvoje darbuotojų atlyginimai neatitinka jų našumo V. Klyvienė kaltino nelygiavertes darbdavio ir darbuotojo derybų pozicijas. Esą darbą siūlantysis iš esmės viską nusprendžia pats.
Nors tai galėtų išspręsti stipresnės profesinės sąjungos, jos taip pat nebūtų be savų minusų, nes sukurtų nelanksčią darbo rinką. Tai, jog jų šiuo metu nėra Lietuvai pasitarnavo per krizę, kurią įveikėme su dideliais socialiniais kaštais, bet greitai.
Estijos tyrimas parodė, kad darbuotojai nori daugiau
Estijoje tokį pat tyrimą atlikęs Antonas Kuznetskis pasakojo, kad ten kai kuriais atvejais IT sektoriaus darbuotojai manė esantys verti dvigubai didesnio atlyginimo. Tyrimas taip pat parodė, kad 40 proc. estų šiuo metu sakė uždirbantys daugiau nei prieš metus.
Personalo įmonės „CV Online” marketingo vadovės Ritos Karavaitienės teigimu, Lietuvoje vykdomame tyrime dalyvauja daugiau nei 300 įmonių bei 5000 darbuotojų, bus apžvelgtos 300 profesijų.
Ji sakė pastebėjusi, kad šalies įmonėms ir darbuotojams trūksta susikalbėjimo. Pasitaiko atveju, kai darbuotojas tikisi 3000 Lt atlyginimo, bet jam pasiūlomas perpus mažesnis.
Prie problemos prisideda tai, kad neretai atlyginimo dydis darbo skelbime būna apskritai nenurodomas, dėl to įmonės gali net nesusitikti su jiems labiausiai tinkančiais kandidatais.
R. Karavaitienė tikisi šį tyrimą ateityje atlikti kas pusę metų. Tyrime nedalyvaujantiems jo duomenys bus mokami.
