Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės teigimu, piniginė socialinė parama - socialinės pašalpos ir kompensacijos - turi padėti žmogui tuo metu, kai jam tokia pagalba yra būtina, tačiau jokiais būdais neturi skatinti žmonių neieškoti galimybių patiems užsidirbti pragyvenimui. Naujoji piniginės paramos skyrimo tvarka numato priemones, kurios skatins žmones įsitraukti į darbo rinką bei padės užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimo parama atvejams.
Praktikoje pastebėta, kad asmenų dirbti neskatina nedaug pašalpą viršijantis darbo užmokestis. Priimtos įstatymo pataisos nustato, kad tokiais atvejais, jei asmuo, kuris gaudavo piniginę paramą, įsidarbina ir jo pajamos viršija ne daugiau nei 20 proc. gautos paramos dydžio, savivaldybė turės teisę nuspręsti, ar palikti asmeniui prie gaunamo atlygio ir socialinę paramą. Tai skatins asmenis ieškoti darbo ir būti aktyviems, o ne gyventi vien iš pašalpų.
Įsidarbinti bus skatinama ir numatant, kad nuo šiol visi asmenys, kurie nedirbo ilgiau nei metus ir įsidarbino, pusę metų prie atlyginimo gaus 50 proc. buvusios piniginės paramos sumos. Iki šiol tokia tvarka galiojo tik ilgalaikiams bedarbiams, turintiems vaikų.
Pakeitimuose taip pat numatyta, jog piniginė socialinė parama nebus skiriama, jei paramos gavėjas nutraukė registraciją teritorinėje darbo biržoje savo noru arba registracija jam buvo nutraukta, o kreiptis pakartotinai būtų leista tik po trijų mėnesių registracijos darbo biržoje.
Tvarka keisis ir gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensacijas. Pagal senąją tvarką kompensacija buvo mokama tik tuo atveju, jei žmogus yra deklaravęs gyvenamąją vietą būste, kuris įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos. Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai žmonės persikrausto gyventi, pavyzdžiui, į sodo namelį. Nuo šiol savivaldybės turės teisę įvertinti ir galės spręsti, ar tokiame būste gyvenančiam žmogui skirti būsto šildymo išlaidų kompensacijas.
Taip pat pagal buvusią tvarką piniginę paramą nedirbantis asmuo galėjo gauti 36 mėn. ir tik vėliau ji buvo pradedama mažinti. Šis laikotarpis yra pakankamai ilgas, todėl įstatymo įgyvendinimo stebėsena rodo, kad neretai žmonės pasirenka visą šį laiką gyventi iš pašalpų ir nėra aktyvūs ieškant darbo ar įsitraukiant į darbo biržų siūlomas veiklas. Po priimtų pakeitimų piniginė parama nedirbančiam asmeniui bus mokama 12 mėn., o po to proporcingai mažinama. Nuo 24 mėn. - 30 proc., nuo 36 mėn. - 40 proc. ir t.t.
Tikimasi, kad šios priemonės paskatins asmenis pačius aktyviau domėtis darbo galimybėmis, dalyvauti darbo biržų siūlomuose viešuosiuose darbuose, perkvalifikavimo programose, įsidarbinti subsidijuojamose darbo vietose.
2012 m. Darbo birža į aktyvias darbo rinkos priemones įtraukė apie 36 proc. visų pašalpų gavėjų (2013 m. sausio 1 d. Lietuvoje registruota 210 tūkst. bedarbių, iš jų 22,5 proc. gauna socialines pašalpas).
Skiriant socialinę pašalpą nepasiturintiems gyventojams daugiau teisių bus suteikta savivaldybių administracijai.
Įstatymo pataisos taip pat pakoreguos ir kompensacijų būsto šildymui teikimo sąlygas, kai būsto savininkas atsisako dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo). Atsisakiusiems dalyvauti ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo, artimiausią šildymo sezoną būsto šildymo išlaidų kompensacija bus sumažinta 50 proc., o nuo kito šildymo sezono kompensacija visiškai nebus teikiama 3 metus. Atitinkamai atnaujintų daugiabučių gyventojams teks mažiau mokėti už šildymą ir karštą vandenį.
