Tačiau kaip to pasiekti, kai vadovo tikslas – uždirbti milijoną naujam fabrikui, o darbuotojo – turėti ilgesnę pietų pertrauką?
„Reikia kalbėti apie tai, ką žmonės supranta ir kas jiems yra artima“, - įsitikinęs airis Owenas Fitzpatrikas.
Vyriškis pradėjo lyderystės forumą „Forum One“ Kaune ir kalbėjo susirinkusiai publikai apie paprastų žodžių įtaką darbe ir gyvenime.
„Jei grupei liūdnų žmonių kalbėsiu apie tai, kaip puiku gyventi, jie nepralinksmės. Jei norėčiau juos paveikti, reikia pasakyti tai, ką jie mąsto - „taip, gyvenimas liūdnas, bet kartais eina viską pakeisti“, - pavyzdį pateikė O. Fitzpatrikas.
Paprastų žodžių įtaką žmogui pranešėjas aiškino smegenų sandara.
Anot jo, žmogaus smegenys yra sudėtos iš dviejų sistemų: automatinės (intuityvios, greitos) sistemos, kuri priima gausybę paprastų sprendimų ir lėtosios, kuri viską daug geriau apgalvoja.
Kai žmonės bendrauja, jie yra linkę pasitelkti automatinę smegenų sistemą ir analizuoti ne kiekvieną jiems pasakytą žodį, o tik svarbiausius.
„Taip“, „nes“ ir „bet“
Kaip priversti žmones sakyti „taip“ ir jums pritarti?
„Tam geriausiai padeda kelios technikos. Visų pirma, reikia nepamiršti įsijausti į žmogaus mąstyseną ir sakyti tai, apie ką jis galvoja. Antra – reikia iš pradžių pasakyti kelis sakinius, kurie yra tiesa ir priimtini tavo klausytojui, o tada įterpti vieną klausimą, kuriam reikia jo pritarimo. Trečia – kalbant nepasakyti nieko. Kalbėti frazėmis, kurios kiekvienam žmogui reiškia skirtingus dalykus, bet turi panašų poveikį.
Tokį stilių yra puikiai įvaldę politikai. Kai jie sako žodžius „krizė“, „iššūkis“, „pergalė“, jie tikisi, kad jūs įsivaizduosite nuosavas krizes, iššūkius, pergales ir jiems pritarsite“, kalbėjo O. Fitzpatrikas.
Kitą žodį - „bet“ - reikia vartoti gerokai atsargiau. Jo reikšmė priklauso nuo šio žodelio vietos sakinyje.
Kaip pavyzdį pranešėjas pateikė du sakinius: „Tu padarei puikų darbą, bet pastebėjau tavo klaidą“ ir „Tu padarei klaidą, bet šiaip – puikus darbas“. Abiem atvejais pasakyta tas pats, tačiau pirmas sakinys žmogų nuvils, o antras – paveiks jį teigiamai, nes esame linkę kreipti daugiau dėmesio į antrą sakinio dalį.
Tuo tarpu žodį „nes“ galima vartoti nieko nesibaiminant – jis beveik visuomet padeda siekti savo tikslo.
„Buvo atliktas bandymas. Stovėjo žmonių eilė prie kopijavimo aparato, o atrinkti savanoriai bandė atsišviesti dokumentus be eilės. Vieni tiesiog prašė juos praleisti, o kiti pasakydavo priežastį - „prašau mane praleisti, nes labai skubu“. Pirmu ateju be eilės praeidavo 60 proc. žmonių, antru atveju – 92 proc. žmonių.
Juokingiausia tai, kad buvo ir trečia grupė savanorių. Jie sakė „prašau mane praleisti, nes aš noriu atsišviesti dokumentą“. Nors jų argumentas buvo niekinis, juos praleisdavo 91 proc. žmonių“. Užtenka pasakyti „nes“, ir argumentai atrodys gerokai stipresni“, - patarė O. Fitzpatrikas.
