Pylimo gatvės 49-ojo namo gyventojams niekaip nepavyksta išsipainioti iš kuriozinės padėties.
Nors pastatas, kuriame buvo 4-asis, 5-asis, 6-asis ir 7-asis butai, nugriautas prieš keturiasdešimt metų, dokumentuose šios patalpos iki šiol egzistuoja.
Dėl to butų vaiduoklių kaimynai priversti mokėti didesnius mokesčius už daugiabučio eksploataciją, negali susitvarkyti šildymo apskaitos ir net įkurti namo bendrijos.
Kaip išregistruoti seniai neegzistuojančius butus, nežino net Seimo kontrolierius Augustinas Normantas. Ilgai mynę įvairių įstaigų slenksčius, gyventojai pagalbos kreipėsi į jį.
Tačiau kontrolierius taip ir nesugalvojo, ką atsakyti, todėl patarimo pats kreipėsi į teisingumo ministrą Juozą Bernatonį.
Nenori imtis iniciatyvos
Namo gyventojai A. Normantui labiausiai skundėsi dėl didesnio, nei yra iš tikrųjų, pastato ploto. Tiktai popieriuje egzistuojantys keturi butai namo bendrąjį plotą „išpučia” beveik 240 kvadratinių metrų.
Kad pakeistų kadastrinius duomenis, gyventojai prieš tai kreipėsi į savivaldybę. Mat nugriovus dalį pastato liko aštuoni butai. Keturi iš jų priklauso savivaldybei.
Savivaldybės, kuri yra pastato bendraturtė, Pylimo gatvės 49-ajame name gyvenantys vilniečiai prašė imtis iniciatyvos ir paieškoti archyvuose dokumentų, kuriuose užfiksuota, kada dalis statinio nugriauta.
Tačiau prieš porą metų gautas atsakymas labiau priminė biurokratinį atsirašinėjimą.
Kodėl savivaldybė neinicijuoja pastato kadastrinių duomenų patikslinimo proceso, jeigu jai pastate priklauso keli butai?
Į šį klausimą Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Karosas atsakė taip: į butų savininkų susirinkimą atvyko tik du žmonės ir jis neįvyko. Kito susirinkimo savivaldybė taip ir nesurengė.
Patys gyventojai paieškoti informacijos apie nugriautą pastato dalį prašė Senamiesčio seniūnijos, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio, savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento ir įmonės „Vilniaus miesto būstas”, tačiau valdininkai nerado, o gal nenorėjo rasti nė menkiausios užuominos.
Iš matavimų nebus naudos
Registrų centro direktorius Kęstutis Sabaliauskas taip pat skėsčiojo rankomis – kai nėra jokių duomenų apie nugriautą pastatą, jo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės nevalia.
Tokie įstatymai. Nori išbraukti keturis butus iš registro, privalai pateikti dokumentą, patvirtinantį nekilnojamojo daikto žuvimo faktą.
Tada gyventojams ryžosi padėti jų namą administruojanti bendrovė „Senamiesčio ūkis”. Ji užsakė kadastrinius matavimus, naują namo bylą. Atrodė, kad reikalai pajudės.
Bet netrukus teisininkai išaiškino, kad iš naujų kadastrinių matavimų naudos kaip iš ožio pieno. Mat kadastrinius duomenis galės patikslinti tiktai tikrieji Pylimo gatvės 49-ojo namo butų savininkai.
O kokiu teisiniu pagrindu patikslinsi 4-ojo, 5-ojo, 6-ojo ir 7-ojo butų duomenis, jei tų butų seniai nėra, kaip ir jų savininkų?
Maža to – tų butų neįmanoma išregistruoti, nes tokią teisę turi tik nekilnojamojo turto savininkas. Bet kas braukyti įrašų registre negali.
Pagalbos – į ministeriją
Seimo kontrolierius A. Normantas sutinka – dėl to, kad keturi butai „kabo” registre, pažeidžiamos kitų butų savininkų teisės. Be to, šių butų įregistravimas neatitinka tikrovės.
Neišmanydamas, ką daryti, jis kreipėsi į Teisingumo ministeriją, kad ši iki gegužės 31-osios paaiškintų, kaip tų nelemtų butų atsikratyti. Ministerija atsakymo kol kas nepateikė.
Nors namo gyventojai Seimo kontrolieriui skundėsi ir dėl savivaldybės neveiklumo, A.Normantas nusprendė jų nusiskundimus atmesti. Savivaldybės kaltės jis neįžvelgė.
Panašus atvejis – pirmas
Niekuo padėti negalėjo ir Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vadovas Vitas Karčiauskas: „Deja, mes ne visagaliai. Be to, tai ne mūsų įstaigos kompetencija.”
Jis prisipažino, kad su tokiu atveju susidūrė pirmą kartą. Galbūt senamiestyje yra ir daugiau pastatų, kurių dalis kadaise buvo nugriauta, bet gyventojams neiškilo panašių problemų.
Anot V.Karčiausko, akivaizdu, kad Pylimo gatvės 49-ojo namo dalies neliko ne pokariu, o vėlesniais laikais. Tai liudija įrašai Registrų centre.
Prisimena vieną gyventoją
„Keista, kad iškilo tokia problema. Nejaugi jos neįmanoma išspręsti, juk atrodo taip paprasta”, – stebėjosi gretimame name gyvenanti Audronė Markovskienė.
Ji iš vaikystės prisimena griuvėsius, kurie buvo likę iš šių keturių butų. Tai liudija ties antruoju aukštu dažytos sienos, lauke likęs kaminas.
Gyventojai iš Pylimo gatvės 49-ojo namo keturių butų buvo iškeldinti apie 1974-uosius. Tada A.Markovskienė su tėvais atsikraustė gyventi į šalia esantį daugiabutį. Vilnietės motina dar prisimena vieną kaimyną iš Pylimo gatvės 49-ojo daugiabučio.
Tam žmogui tuometė valdžia suteikė kitą būstą, nes jo butas buvo avarinis. Kitą dieną po to, kai vyras išsikraustė, namas sugriuvo. Šis žmogus jau miręs.
Sugriuvusio namo vietoje kaimynas, kurį gyventojai meiliai vadina Juročka, pasodino medžių. Dabar čia auga aukšti beržai.
Augustinas Normantas, Seimo kontrolierius:
„Per beveik aštuonerius mano, kaip Seimo kontrolieriaus, darbo metus teko gauti daug įvairių skundų. Tačiau tokio pobūdžio skundą nagrinėjau pirmą kartą.
Ar negalima problemos išspręsti paprasčiau, atsižvelgiant ne vien į teisinius dokumentus, bet ir į protingumo kriterijų?
Be abejo, protingumo kriterijus teisės sistemoje yra labai svarbus ir jo turėtų būti laikomasi tiek valstybės, tiek savivaldybių institucijose, nagrinėjančiose gyventojų problemas.
Tačiau gyvename teisinėje valstybėje, o tai reiškia, kad kiekvienos institucijos sprendimai pirmiausia privalo būti grindžiami teisės aktų nuostatomis. Priešingu atveju vien protingumo kriterijumi pagrįsti viešojo administravimo subjekto sprendimai galėtų būti lengvai nuginčijami.
Be to, asmenys, kurių problemoms spręsti institucijos netaikytų vien protingumo kriterijaus, bet remtųsi ir teisės aktais, galėtų pagrįstai skųstis ir sakyti: „Tų žmonių problemą išsprendėte pagal protingumo kriterijų – taip išspręskite ir mūsų problemą.”
Todėl ir mano nagrinėtu pareiškėjų atveju negalėjau rekomenduoti Vilniaus savivaldybei imtis veiksmų vadovaujantis vien protingumo kriterijumi.
Seimo kontrolieriaus pareiga atlikti teisinį valstybės ar savivaldybių institucijų veiksmų vertinimą ir, jei nebuvo tinkamai laikytasi teisės aktų, teikti rekomendacijas, kaip reikėtų situaciją pataisyti.”
